POLITIKO ŽODIS

Seimo narys Stasys TUMĖNAS atsako į padėjėjo Nerijaus BRAZAUSKO klausimus.

N. B. Kokios mintys Jus aplankė, kai iškilmingai prisiekėte būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir įgijote visas tautos atstovo teises?

S. T. Priesaika istorinėje Kovo 11-osios salėje – didžiulis jaudulys, bet kartu tai didžiulė garbė ir į(si)pareigojimas. Dar didesnė atsakomybė, kai esi išrenkamas vienmandatėje apygardoje, o ne pagal sąrašą. Taigi dėkoju Šiaulių „Aušros“ apygardos rinkėjams, kurie man suteikė pasitikėjimo mandatą tarnauti žmonėms.

N. B. Kodėl Seime stringa valdžios perdavimas, postų dalybos, o iš opozicijos antikonstituciškai siekiama atimti jai tradiciškai priklausančias teises? Ar tai „naujos“ politinės kultūros bruožas?

S. T. Deja, politikos realybė tokia, kad nugalėtojai siekia savo tiesų. Nelabai maloniai nustebino faktas, kad pirmą kartą Lietuvos seimų istorijoje bandyta netvirtinti LRS Pirmininko pavaduotojo iš didžiausios opozicinės partijos, panašūs reikalai su komitetų vadovų pozicijomis, kurios paprastai būdavo skiriamos opozicijos atstovams. Bet tikiu, kad aistros nurims, ir politinių dėlionių labirintuose ras vietos blaivus protas. Ženklų jau yra – ką tik į LRS Pirmininko pavaduotojo pareigas patvirtintas LVŽS atstovas, beje, buvusio Šiaulių pedagoginio instituto auklėtinis, Jonas Jarutis, kuriam teko dėstyti dialektologiją.

N. B. Vėl tęsiate darbą Kultūros komitete. Kokius planus ir iššūkius sau keliate kultūros politikos srityje, ką norėtumėte pakeisti ir (ar) inicijuoti?

S. T. Kultūros komitete kuruoti kaip prioritetines sritis pasirinkau bibliotekų, muziejų, regionų kultūros sektorius, bet akivaizdu, kad teks dirbti ne tik šiose srityse. Teks darbuotis tobulinant Kultūros pagrindų įstatymą, reikia pagaliau ryžtis taisyti jau per 20 metų beveik nekoreguotą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo modelį, išsaugoti tai, ką nuosekliai kūrėme praeitą kadenciją: Kultūros pasą, nemokamą muziejų lankymą šeimoms mėnesio savaitgaliais, nuosekliai stiprinti 10 regionų tarybų darbą.

N. B. Su kokiomis problemomis į Jus jau kreipėsi rinkėjai? Kaip sekasi spręsti jų problemas?

S. T. Įvairiai. Žmonės kreipiasi ne iš neturėjimo, ką veikti, bet ieškodami paskutinės vilties ir pagalbos laukdami. Dažniausiai kreipiasi dėl buities problemų, nevalomų šaligatvių, neišvežtų šiukšlių, apleistų prieigų prie namų. Iš tikrųjų – ne Seimo narių tai darbas, o miesto savivaldybės, tad ir bandai kalbėtis su Administracijos skyrių atstovais, kad išgirstų gyventojus, būtų jiems jautresni ir atidesni. Džiaugiamės, kai mus išgirsta. Kita grupė besikreipiančiųjų – neradę savo teisybės net teismuose. Tokiems rekomenduoji ir padedi kreiptis į Seimo kontrolieriaus tarnybą, aukštesnes teismo instancijas ar į Prezidentūrą.

N. B. Akivaizdu, kad valstybė ir visuomenė deramai nepasirengė antrajai COVID-19 bangai? Kas tai lėmė ir kokį pavyzdį šioje situacijoje Seimo nariai turėtų rodyti visuomenei?

S. T. Galvoju, kad valstybės institucijos geriau pasirengusios dabartinei COVID-19 bangai negu visuomenė, kuri save užliūliavo po to, kai neblogai išsisuko pavasarį per pirmąją bangą. Pirmiausia reikia susitvarkyti savo protus ir mintis, galvoti ne kaip pasidžiaugti su vaikais, vaikaičiais ar bičiulių kompanija miestų, miestelių eglių žiburėliais ir švieselėmis, ne landžioti po prekybos centrus, siekiant nupirkti glėbius Kalėdų dovanų, o saugoti vieniems kitus, vengti susibūrimų. Juk geriausia dovana – tai sveikata. Deja, liūdna, bet Seimo nariai privalo dirbti nesaugioje aplinkoje Seimo posėdžių salėje, nes Konstitucija, Statutas imperatyviai numato terminus, kada turi būti patvirtinta naujoji Vyriausybė, kitų metų valstybės biudžetas ir pan. dalykai. O Seimo vadovybė, deja, kol kas nesugeba garantuoti saugaus darbo. Taigi gyvename tokiame dualistiniame gyvenime.

N. B. Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams kultūros srityje įgyvendinti 2021–2023 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos: 2021 metams – 75 573, 2022 metams – 44 948, 2023 metams – 32 755 eurai. Ar šių lėšų pakaks, norint kokybiškai įgyvendinti „Lietuvos kultūros strategijoje“ (2019) įteisintus valstybės veiksmus šiomis kryptimis: „subalansuota ir integrali kultūros politika; kūrybinga asmenybė ir tvirtos tapatybės visuomenė; vertę kurianti kultūra“?

S. T. Uždaviniai keliami maksimalūs, bet įgyvendinami. O jei kam atrodo, kad mažėja lėšų skyrimas sektoriui, tai čia lemia aplinkybė, kad mažėja Europos Sąjungos finansavimas, kuris, beje, ženkliai milijonais didėjo pastaraisiais metais. Bus matyti, ar naujoji valdančioji dauguma bus pasirengusi didinti finansavimą kultūros sričiai. Mums pavyko padidinti vidutiniškai 10 proc. atlyginimus kultūros ir meno darbuotojams, o vien tik nuo pandemijos nukentėjusiam sektoriui 2020 m. buvo skirta per 75 mln. eurų. Tai didžiuė valstybės parama.

N. B. Seimo nutarimas „Dėl Šiaulių universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“ (2020-06-25) nustato, jog „savo veiklą baigsiantis reorganizuotas Šiaulių universitetas 2021 m. sausio 1 d. turi būti išregistruotas iš Juridinių asmenų registro“. Kokias pamokas iš šios reorganizavimo istorijos turėtų išmokti Lietuvos valstybė, kuriai reorganizuoti aukštojo mokslo institucijas reikės ir ateityje? Ką šiandien galėtumėte pasakyti Šiaulių universiteto bendruomenei ir ko norėtumėte palinkėti Vilniaus universiteto bendruomenei?

S. T. Taip, pamokas iš nebeaišku kokio – tariamo ar tikro – Lietuvos universitetų optimizavimo / reorganizavimo privalo išmokti visi – ir LR Seimas, ir ŠMSM, ir LR Vyriausybė, nes realybėje vyko ne taip, kaip buvo numatyta. Keli universitetai išliko savarankiški, nes nesilaikė LR Seimo priimtų įstatymų, pataisų, kiti rado įtakingų užtarėjų valstybėje. Šiaulių universitetas patikėjo sprendimų objektyvumu ir dabar, tikiuosi, sėkmingai derasi su Vilniaus universitetu, kaip jam išsaugoti tai, ką geriausio turi. Man nerimo kelia tai, kad Vilniaus universitetas Šiaulius mato tik kaip siauro profilio pedagogų, specialiųjų pedagogų rengimo centrą ir per menkai girdi, kad Šiaulių universitete didžiulis dailės, muzikos, sporto įdirbis, kad jis privalo išlikti kaip Šiaurės Lietuvos švietimo, kultūros, meno židinys. Kita vertus, kažin ar Šiaulių universitetas turėjo kitą kelią, nes visi jau lyg ir pamirštame, kiek mažai studentų pastaraisiais metais bestodavo į jį. Permainų ieškoti buvo būtina, nes universitetas, nors ir turintis kokybišką profesūrą, didelį mokslo potencialą, be studentų neįsivaizduojamas.

N. B. Inicijavote Laikinosios Šiaulių krašto bičiulių grupės įsteigimą (atnaujinimą) XIII Seime. Kas vienija, o galbūt ir skiria grupei priklausančius parlamentarus, bičiulius?

S. T. Tos grupės ypatybė, kad jai priklauso įvairių partijų, frakcijų nariai: LRS Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir trylika Seimo narių: Seimo Pirmininkės pavaduotojas Andrius Mazuronis, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, buvęs Radviliškio meras Antanas Čepononis, buvęs Šiaulių mero pavaduotojas Domas Griškevičius, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas, Šiaulių krašto šimtmečio sportininkas, olimpietis, pasaulio čempionas Jonas Pinskus, Aidas Gedvilas, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Ieva Pakarklytė, Rima Baškienė, Stasys Tumėnas. Kolegos pasitikėjo manimi ir buvau išrinktas pirmininku, pavaduotoja – Rima Baškienė. Kodėl tokia grupė Seime reikalinga? Todėl, kad tikiu, jog ir XIII Seime bus užtikrinta efektyvi grupės veikla, leisianti parlamentarams prisidėti, kad būtų sprendžiamos Šiaulių krašto ekonominės, kultūrinės, aplinkosaugos, socialinės, švietimo etc. problemos. Jas identifikuoti, rasti optimaliausius regionui sprendimus gali tik konstruktyvus dialogas tarp piliečių, Seimo narių, savivaldybių tarybų narių, Vyriausybės, Europos Parlamento narių, Lietuvos Respublikos Prezidento ir valdžios institucijų. Laikinoji Šiaulių krašto bičiulių grupė dės visas pastangas, kad Šiaulių regionas būtų žalias, tvarus, inovatyvus ir konkurencingas. Stengsimės pateisinti rinkėjų lūkesčius.

Dėkoju už pokalbį!