POLITIKO ŽODIS (13). GYVENIMAS TARP RINKIMŲ, GALVOJIMAS APIE KARĄ IR TAIKĄ

LRS kanceliarijos nuotr.

Seimo narį dr. Stasį TUMĖNĄ kalbina dr. Nerijus BRAZAUSKAS.

N. B. Seimas baigia paskutinę 2020–2024 m. kadencijos Pavasario sesiją. Kokius sesijos darbus akcentuotumėte ir kodėl?

S. T. Idėjų ir siūlymų pateikėme nemažai, bet nelengva būnant opozicijoje juos įgyvendinti – nesvarbu, kad to reikia ne opozicijai, o visai Lietuvai. Deja, tokia politikos dėlionė... Išskirčiau keletą svarbesnių mūsų siūlymų:

1. Seime pristatytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parengtas Lytinių nusikaltėlių registro įstatymo projektas. Po ne vieno sukrečiančio įvykio Lietuvoje pagaliau Seimo nariai suprato, kad šio įstatymo negalima stabdyti. Lytinių nusikaltėlių registras reikalingas Lietuvos žmonėms. Šis projektas suderintas su visomis institucijomis ir mes tikrai žinome, kad ir teisėsaugos, ir gyventojų yra labai laukiamas. Seksualinių nusikaltėlių registras kardinaliai pakeis situaciją – bendruomenės turės visą reikiamą informaciją, vaikai taps saugesni, nes į jų aplinką nusikalsti linkę asmenys nepateks.

2. Dėl mokyklų uždarymo stabdymo. LVŽS parengė regionuose esančių mažų mokyklų gelbėjimo planą. Kalbėdami su pedagogais ir mokyklų vadovais, supratome, kad jeigu mažose regionų mokyklose neliks kai kurių klasių, mokinių skaičius dar sparčiau mažės, nes tėvai, turintys skirtingo amžiaus vaikus, rinksis kitas mokyklas. Tokie procesai ypač žalingai atsilieps miestelių ir kaimų išlikimui – juose dar sparčiau mažės gyventojų. Siūlome nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris aiškiai parodys, ar ateityje klasės atitiks reikalaujamą minimalų mokinių skaičių. Mes siekiame ir sieksime išsaugoti mokyklas regionuose ir neleisime mokyklose priverstinai naikinti mažesnių klasių.

3. Dėl pensijų kaupimo. LR Seimas sulaukė labai svarbaus Konstitucinio Teismo išaiškinimo, pagal kurį iš esmės keičiasi pensijų kaupimo reguliavimas. Konstituciniam Teismui nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikėme 39 Seimo opozicijos nariai. Mes abejojome įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat mes kėlėme klausimą, ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.

Įstatymu įteisinti, kad sprendimą kaupti pensijų fonde piliečiai galėtų pasirinkti savanoriškai ir turėtų galimybę gauti sukauptą išmoką, Seime siūlome jau ne pirmą kartą. Mes visada supratome, kad toks pensijų reguliavimas, koks yra dabar, prieštarauja žmogiškumui ir žmogaus teisėms. Mums nelogiškas atrodo sprendimas neleisti žmonėms naudotis savo uždirbtais ir sutaupytais pinigais. Tai yra tiesiog žmonių apvogimas.

4. Dėl dujų ir elektros. Šiuo metu gamtinių dujų ir elektros kainų peržiūra vykdoma kas pusę metų ar metus, o tai netenkina gyventojų, kadangi dažniausiai jie turi mokėti žymiai didesnę nei rinkos kainą. Todėl siūlėme pakeisti šį ydingą bei nusistovėjusį reiškinį ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai peržiūrėti gamtinių dujų ir elektros kainas vartotojams kas tris mėnesius. Priėmus mūsų pasiūlymą būtų galima greičiau reaguoti į gamtinių dujų ir elektros kainas rinkoje ir taip apsaugoti vartotojus nuo didelių permokų ateityje.

5. Dėl situacijos švietime. Švietime erdvėje tęsiasi suirutė, vyksta politinis cinizmas, kurio viršūnė – šių metų rugsėjo 1-ąją startavusi bendrojo ugdymo privaloma Gyvenimo įgūdžių programa, atvirai skatinanti nepilnamečių seksualizavimą mokyklose, o tai kelia pagrįstą nerimą, kad pažeidžiamos ne tik vaikų, jų tėvų teisės, bet ir šalies Konstitucijos nuostatos.

6. Dėl gynybos. Valdantieji inicijuoja naujus partinius susitarimus ir buldozeriu Seime kelia diskusiją apie valstybės gynybos stiprinimą. Tačiau LVŽS, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, šiuose veiksmuose įžvelgia nesąžiningą politikavimą. Svarbu pabrėžti, kad LVŽS nuosekliai laikosi šiuo metu galiojančio partijų susitarimo, kuriame numatytas 2,5 proc. BVP skyrimas šalies gynybai. Ir noriu pabrėžti, priminti, kad mūsų Sąjunga, būdama valdžioje, jau 2018 m. rugsėjį žengė strategiškai svarbų žingsnį. Jau tada pasiekėme sutarimą gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. šalies BVP ir esant būtinumui skirti iki 3 proc. BVP.

N. B. 2024 m. gegužės 12 d. privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo ir vėl nepavyko. Kokios to priežastys ir pasekmės Jūsų, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nario, akimis?

S. T. Viena vertus, referendumo rezultatai labai panašūs (nors šįkart sklaidai, agitacijai Vyriausybė skyrė gerokai daugiau lėšų negu nesėkmingame praeitame referendume). Žinant, kokia aukšta kartelė įstatymuose iškelta teigiamam rezultatui pasiekti, aš įsitikinęs, kad referendume pasiekti maksimalūs rezultatai. Juk Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui pritarė per 74 proc. balsavusiųjų, dalyvavo per milijoną piliečių – 1 043 265. Žinant, kiek Lietuvoje sumažėjo gyventojų (apie 800 000) nuo 1990-ųjų metų, nelabai buvo galima pasiekti geresnio rezultato. Juk tada turėjo būti panašūs rezultatai, kaip diktatorinėse, autokratinėse valstybėse. Demokratinėje valstybėje pritarimas pataisai per 74 proc. – puikus rezultatas.

N. B. Bet iš tautiečių užsienyje girdėti nusivylimo Lietuva balsų. Girdi, vėl juos  Lietuva „apgavo“. Ką atsakytumėte?

S. T. Atsakyčiau griežtokai – tautiečių per menkas aktyvumas šįkart ir lėmė, kad referendumo klausimas nepriimtas. Iš tribūnų, statistikos lentelėse teigiame, kad mūsų tautiečių, lietuvių kilmės išeivių pasaulyje gyvena per milijonas (aišku, balsavimo teisę turinčių gerokai mažiau). Bet, deja, referendume Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse apylinkėse pasaulyje ir paštu dalyvavo tik 40 862 rinkėjai (62 proc.) iš pasiryžusių ir įsiregistravusių dalyvauti 65 665.  Kur dingo per 25 000? 93 proc. užsienyje gyvenančių rinkėjų pritarė straipsnio pakeitimui, nepritarė – 6.61 proc.

O moralas ir retorinis (deja) klausimas toks, kodėl neaktyvūs ir nedalyvavo referendume dar nors 150 000 tam teisę turinčiųjų pasaulio lietuvių? Gal kai kam paradoksaliai skambės, bet būtent užsienyje dalyvavusių susitelkimas būtų lėmęs referendumo sėkmę. Tokia yra realybė. Ir esu įsitikinęs, kad nereikia dabar pulti kaip į dilgėles su naujais Seimo narių siūlymais keisti įstatymus (tokių siūlymų jau girdime Seime). Turime visi, ir politikai, ir tautiečiai Lietuvoje bei pasaulyje, susikaupti, mokytis iš klaidų.

N. B. Lietuvos Respublikos Prezidentu piliečiai antrajai kadencijai išrinko Gitaną Nausėdą. Rinkimų programoje jis rašė: „Kai pradėjau eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, tikėjau, kad visi kartu sukursime saugią, pagarba žmogui grįstą, gerove su savo bendrapiliečiais besidalijančią valstybę.“ Kodėl, Jūsų manymu, „Gerovės valstybė“ vis dar yra labiau vizija, o ne realybė?

S. T. Tų vizijų mums visiems netrūksta (pvz., dėl mokytojo profesijos prestižo). Gerovės valstybė – valstybė, kurios pagrindinė funkcija yra socialinio teisingumo įtvirtinimas, standartinių rizikų (nedarbas, profesinės ligos) mažinimas ir socialinė parama. Tai socialinių institutų visuma, leidžianti valstybei reguliuoti ekonomiką, prekybą, socialinę sferą, dirbančiųjų ir darbdavių santykius, kainodarą, socialinį ir materialinį aprūpinimą, gyvenamąją statybą, darbo, sveikatos ir socialinę apsaugą bei draudimą, užimtumą, netgi kultūrą ir mokslinius tyrimus. Gerovės valstybei yra būdingas aukštas BVP, aukštas visuomenės užimtumas, žemas nusikalstamumas, normali gamtinė, urbanistinė ir informacinė aplinka, sveikatingumas ir ilgaamžiškumas, socialinis apgintumas ir žmogaus teisės.

Gal būsiu nepopuliarus, bet, mano nuomone, Lietuva, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, lėtai, mažais žingsneliais juda Gerovės valstybės link. Štai mūsų šalis pagal BVP gyventojui rodiklį jau lenkia tokias „senąsias“ ES valstybes kaip Ispanija, Portugalija, Graikija. Taip pat ir kitas Baltijos valstybes: Latviją ir Estiją, net  kaimynę Lenkiją. Tačiau ką pasakyti rajone gyvenančiam kaimo senjorui, kuris vos suduria galą su galu? Atotrūkis tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų tik didėja, o auganti infliacija tai tik dar labiau išryškino. Todėl ypač svarbu padėti vargingiausiai gyvenantiems, kad dvidešimtmetį Europos Sąjungoje mininčioje Lietuvoje pažeidžiamoms visuomenės grupėms nebekiltų dilemų, kaip prasimaitinti ar susimokėti už būsto šildymą. Juk Valstybė stipri tiek, kiek ji teisingai ir adekvačiai rūpinasi savo silpniausiais.

N. B. Visa šalis su jauduliu ir viltimi laukia šimtmečio Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“, kurioje birželio 29–liepos 6 d. Vilniuje ir Kaune žiūrovai išvys net 14 renginių programą, kurioje pasirodys 37 tūkstančiai dalyvių. Kuo XXI a. Lietuvai ir jos žmonėms svarbi nacionalinė dainų ir šokių šventė, kurios tradiciją, beje, perėmėme iš kaimynės Latvijos?

S. T. Su broliais latviais, pernai griausmingai ir įspūdingai paminėjusiais savo Dainų švenčių 150-metį, lygintis gal per drąsu, bet galvoju, kad mes savo Dainų švenčių 100-metį liepos pradžioje paminėsime prasmingai, parodysime pasauliui, priminsime tautiečiams, kad mūsų tautos stiprybė visada buvo mūsų istorija, mūsų tautos kūrybinė patirtis, tautinės tapatybės sauga. Dirbdamas Kultūros komitete, girdžiu ir matau, kad mūsų kolektyvai, atsakingi asmenys, labai rimtai rengiasi būsimai šventei. Ir tai liudija šiuo metu Lietuvoje vykstantys regioninių Dainų švenčių renginiai, pvz., tūkstančius žiūrovų į Šiaulių parko estradą sukvietusi regioninė dainų šventė „Teka saulelė“.  Įspūdis nepakartojamas! Šiauliuose vykusi šventė buvo lyg Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ preliudija. Joje dalyvavo chorai ir pučiamųjų orkestrai su choreografinėmis grupėmis iš visos Lietuvos, pasirodė per 60 chorų, 16 pučiamųjų orkestrų, 5 choreografinės grupės,  mušamųjų instrumentų ansamblis. Akivaizdu, kad žmonės pasiilgę tokių tautinę dvasią žadinančių renginių.

Tikiu, kad Vilniuje vyksianti jubiliejinė Dainų šventė bus dar įspūdingesnė, nes į ją suplauks ir keli tūkstančiai Pasaulio lietuvių bendruomenės kolektyvų, kurie parodys, kad Lietuvos atmintis gyva ir Pietų, ir Šiaurės Amerikoje, ir Australijoje, ir Europos valstybėse. Nekantriai lauksime artėjančios Dainų šventės.

N. B. Ar Jūs tikite, kad Ukraina liepos mėnesį Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime bus pakviesta pradėti derybas dėl stojimo į NATO? Ar Vakarai, neduodami pakankamai ginkluotės gynybai, nustatydami apribojimus atakuoti taikinius agresorės Rusijos teritorijoje, vėlindami pagalbą  ir keldami neįgyvendinamas sąlygas, Ukrainos tapimo visateise Aljanso nare nenukelia į neapibrėžtą ateitį?

S. T. Tavo klausimas suponuoja ir atsakymus.  Kuo toliau pasaulio piliečiai gyvena  nuo Ukrainos, tuo sunkiau jie supranta Ukrainoje vykstančios tragedijos esmę, padarinius, pavojus, kas būtų, jei Ukraina pralaimėtų. Kita vertus, žmonės priprato prie „kažkur“ vykstančio karo, jis tapo tarsi rutininis. Ir kaip čia nepri(si)minsi garsiojo Prancūzijos imperatoriaus, karvedžio Napoleono Bonaparto, sakiusio, kad visas pasaulis, visas gyvenimas sukasi tarp karo ir taikos. 

Karo istorikas prof. Valdas Rakutis pataria mokytis  iš Lietuvos ir pasaulio istorijos, liudijančios,  kad visi karai tam tikru atžvilgiu panašūs:  „tokia pati pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Aišku, skiriasi kovos priemonės, žalos dydis, kitaip sakant – karo formos.“ Norisi tikėti, kad vasara Ukrainai bus sėkminga, kad ji gaus visą pažadėtą ginkluotę, kad vasarą Vašingtone išgirs optimistinių žinių iš savo sąjungininkų.  O svarbiausia, kad Europos Sąjungos visų 27 valstybių narių pozicijos ir nuomonės dėl Ukrainos sutaptų, kad jos neabejotų karo baigtimi ir tarptautine teise.

N. B. Kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija liepos pradžioje skelbs oficialų kvietimą teikti siūlymus dėl kandidatų Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti. Dokumentus bus galima pateikti iki rugsėjo 1 d. Jūs ne kartą esate viešai pasakęs, kad Šiauliai kažkodėl nesiūlo savo kandidatų. Kas iš šiauliečių kūrėjų ir kodėl būtų vertas apdovanojimo Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija?

S. T. Nežinau, kodėl nesiūlo – Seimo nariui tai daryti nelabai tinka. Tai turi daryti susitelkusios kūrybinės miesto organizacijos – ypač dailininkai, muzikai. Esu įsitikinęs, kad realiais pretendentais šiandien tokią garbingą premiją gauti yra subrendę, pasirengę fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas, dizaineris, fotomenininkas, įvairių meno sričių kūrėjas Vilmantas Dambrauskas, ne vienas miesto dailininkas, aktorius.

Kaip čia nepri(si)minti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rimo Bičiūno žodžių, išsakytų šiauliečio prof. Antano Visockio akvarelių parodos atidarymo LR Seime dieną. O mintis buvo paprasta – tokie, kaip A. Visockis, Vilniuje gyvendami seniai būtų įvertinti nacionaline premija. Tada R. Bičiūnas paklausė, „ko miega šiauliečiai ir susitelkę neteikia“...

N. B. Ko palinkėtumėte šiauliečiams, Lietuvos žmonėms, gyvenantiems tarp kelių rinkimų, mąstančių apie karo ir taikos galimybes?

S. T. Suprantu ir jaučiu, kad žmonės jau šiek tiek pavargo nuo kelių pavasarį vykusių rinkimų. Bet artėja dar vieni svarbūs rinkimai rudenį – rinksite savo atstovus į Parlamentą. Tad vasarą linkiu pailsėti, susikaupti, pareflektuoti, ką šiauliečiai rinksis rudenį. Nuo to priklausys ateinančių kelerių metų Lietuvos gyvenimas. O kiekvienas karas, ką liudija pasaulio istorija, baigiasi derybomis ir taika. Tik kad ją pasiektume, privalome būti vieningi, susitelkę, solidarūs ir tikintys Gėrio, Šviesos, Teisės pergale. Visur ieškokime Prasmių.

Dėkoju už pokalbį!

Lietuvos visuomenė pasitiki Lietuvos kariuomene ir NATO.

Nuotr. N. Brazausko.