EUROPOS SĄJUNGOS AKTUALIJA: KOMISIJA TEIKIA 2023 M. FISKALINĖS POLITIKOS GAIRES

Tolesnio fiskalinės politikos koordinavimo gairės

Komunikate išdėstomi penki pagrindiniai principai ir nustatomi fiskalinių rekomendacijų, kurias 2022 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlys valstybėms narėms dėl jų 2023 m. biudžetų planų,

principai. Šie principai:

• turėtų būti užtikrintas politikos koordinavimas ir nuoseklus politikos priemonių derinys; skolos tvarumas turėtų būti užtikrinamas laipsnišku ir aukštos kokybės fiskaliniu koregavimu ir ekonomikos augimu;

• turėtų būti skatinamos investicijos ir tvarus augimas;

• turėtų būti skatinamos fiskalinės strategijos, suderintos su vidutinio laikotarpio principo taikymu fiskaliniam koregavimui, atsižvelgiant į EGADP, ir

• fiskalinės strategijos turėtų būti diferencijuojamos ir jose turėtų būti atsižvelgiama į euro zonos aspektą.

Valstybių narių koordinuotas fiskalinis atsakas į didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, kuriam palankesnes sąlygas sudarė aktyvuota bendroji nukrypti leidžianti išlyga ir kuris buvo remiamas ES lygmens veiksmais, buvo labai sėkmingas. Nuolatinis tvirtas fiskalinės politikos koordinavimas tebėra labai svarbus šiandienos nestabilioje aplinkoje ir siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujo tvaraus augimo ir fiskalinio tvarumo. Remdamasi 2022 m. žiemos ekonomine prognoze, Komisija laikosi nuomonės, kad perėjimas nuo bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties 2020–2022 m. prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties 2023 m. atrodo tinkamas. Tuo pat metu reikia būti pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį.

Dėl būtino fiskalinio atsako į COVID-19 pandemiją ir susitraukusios gamybos apimties gerokai padidėjo valdžios sektoriaus skolos santykis, visų pirma kai kuriose didelę skolą turinčiose valstybėse narėse, nors skolos tvarkymo išlaidos nedidėjo. Siekiant išsaugoti skolos tvarumą, reikalingas daugiametis fiskalinis koregavimas kartu su investicijomis ir reformomis, kuriomis siekiama išlaikyti augimo potencialą. Komisija laikosi nuomonės, kad nuo 2023 m. patartina pradėti laipsnišką fiskalinį koregavimą siekiant sumažinti didelę valstybės skolą [išskirta – S. T.], tačiau pernelyg staigus konsolidavimas galėtų neigiamai paveikti augimą, taigi ir skolos tvarumą.

ES ekonomikos perėjimas prie didesnio tvaraus augimo ir žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos uždavinių sprendimas turėtų būti svarbiausias visų valstybių narių prioritetas. Nors Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) – priemonės „Next Generation EU“, pagal kurią bus skirta iki 800 mlrd. EUR papildomo finansavimo, pagrindas – gali padėti vykdyti dvejopą pertvarką, Komisija laikosi nuomonės, kad vidutinės trukmės fiskaliniuose planuose turėtų būti skatinamos ir apsaugomos nacionaliniu lygmeniu finansuojamos aukštos kokybės viešosios investicijos.

Stabilumo ir konvergencijos programose turėtų būti parodyta, kaip, vykdant laipsnišką konsolidavimą, investicijas ir reformas, valstybių narių vidutinės trukmės fiskaliniais planais užtikrinamas laipsniškas valstybės skolos mažinimas iki apdairaus lygio ir tvarus augimo.

Nacionalinės fiskalinės strategijos turėtų būti tinkamai diferencijuojamos:

• didelę skolą turinčios valstybės narės turėtų pradėti laipsniškai mažinti skolą 2023 m. atlikdamos fiskalinį koregavimą, neįtraukdamos įnašų iš EGADP ir kitų ES dotacijų;

• mažas ir vidutines skolas turinčios valstybės narės turėtų didinti žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai būtinas investicijas, kad būtų pasiekta bendra neutrali politikos kryptis.“

Šaltinis: „Europos Komisijos – pranešimas spaudai, prieiga internetu: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_22_1476). Komunikatą galite skaityti: https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/economy-finance/com_2022_85_1_en_act_en.pdf.

­­­­ Šios 2023 metų ES fiskalinės politikos gairės tiesiogiai koreliuoja su Užsienio skola valstybės vardu ir Vidaus skola valstybės vardu. Finansų ministerija nurodo šiuos skolos valstybės vardu grąžinimus ir palūkanų mokėjimus 2022–2051 metais.

„Pastaba: Skolos grąžinimai ir palūkanų mokėjimai pateikti pagal 2022-02-28 faktiškai prisiimtus įsipareigojimus, t.y. neįvertinus galimo refinansavimo, konsolidacijos ir sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių. 2022 metų duomenys apima ir planuojamus, ir jau įvykdytus įsipareigojimus.“

Šaltinis: „Skolos valstybės vardu grąžinimai ir palūkanų mokėjimai 2022–2051 metais“, prieiga internetu: https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/valstybes-skolos-valdymas/apzvalgos-ir-statistika/skolos-valstybes-vardu-grazinimai-ir-palukanu-mokejimai-2022-2051-metais.