(NE)ŽINOMA ŠIAULIŲ ISTORIJA (13): DEMOKRATINIAI RINKIMAI

Susikūrus Sąjūdžio struktūrai, Lietuvos regionuose politinis gyvenimas po truputį ėmė keistis. Žmonėms atsirado galimybė aiškiai ir viešai dėstyti savo mintis, kritikuoti valdžią, teikti savo pasiūlymus. Pagaliau atsirado demokratiniai rinkimai, kuriuose galėjo dalyvauti jau ne tik viena partija. Šalis ėjo demokratijos link. Ne išimtis buvo ir Šiaurės Lietuva.

Po Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 1988 m. spalio mėn. nenumaldomai artėjo rinkimai į SSRS liaudies deputatus. Atėjo laikas kiekvienam rajonui kelti savo kandidatus. Šiaulių rajono valdžia norėjo, kad Sąjūdis Šiaulių kaimiškoje rinkimų apygardoje Nr. 256 paremtų LKP siūlomą kandidatą J. Skarbalių. Jis turėjo rajono komiteto pirmojo sekretoriaus V. Skripkausko pasitikėjimą. Vis dėlto Šiaulių rajono Sąjūdžio skyriaus pirmininkas Arvydas Verseckas išreiškė tvirtą poziciją teigdamas, jog Sąjūdis agituos tik už Bazilionuose (Šiaulių raj.) gimusio žemiečio Romualdo Ozolo kandidatūrą, kuris „gins ne tik rajono, bet ir visos respublikos interesus“.

Romualdas Ozolas 1990 m.

Nuotr. P. Lileikio.

A. Verseckas pažymėjo, kad vyksta kova už pertvarką, todėl „deputatais turime rinkti naujo mąstymo žmones, kurie gintų respublikos interesus. Tai geriausiai gali padaryti filosofai, teisininkai, ekonomistai, bet ne seno sukirpimo valdininkai.“ Būtent todėl kandidatu jis pasiūlė laikraščio „Atgimimas“ redaktorių R. Ozolą. Šiam pasiūlymui pritarė visas Šiaulių rajono Sąjūdžio skyrius. Kitoje Šiaulių teritorinėje rinkiminėje apygardoje Nr. 694 nutarta kandidate į liaudies deputatus iškelti Liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto prie Lietuvos SSR Ministrų tarybos rektorę, LPS Seimo tarybos narę Kazimierą Prunskienę.

Šiaulių rajono laikraštis „Leninietis“ vykdė aktyvią rinkimų agitaciją, ypač raginant balsuoti už „žemietį“ R. Ozolą. Artėjant rinkimams „Leninietis“ reguliariai spausdino straipsnių ciklą „Trys eskizai kandidato į TSRS liaudies deputatus“: „Šiandien jau puikiai suprantam: kur negaluoja žmogus, ten negaluoja tauta, kur negaluoja tauta, ten negaluoja pasaulis“;  „Mano Lietuva – Šiaurės Lietuva. Dzūkijoje nekaip jaučiuosi. Kaimas – ta vieta, kuri neleidžia žmogui meluoti sau“; „Supratimas yra raktas į patį didžiausią pasaulio gėrį.“

1989 m. kovo 26 d. vykę rinkimai į SSRS liaudies deputatus baigėsi triuškinama Sąjūdžio pergale. Rinkimų aktyvumas siekė net 80,5 proc. rinkėjų, o Sąjūdis laimėjo 36 vietas (iš 39 kandidatų). SSRS liaudies deputatais taip pat tapo ir Šiaulių rajone iškelti R. Ozolas bei K. Prunskienė. Tai buvo aiškus tautos mandatas Sąjūdžiui ir sėkmingas išbandymas visoms struktūroms.

Svarbiausias įvykis Lietuvos politiniame gyvenime – 1990 m. pradžioje vykę rinkimai į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą. Juose susirungė dvi pagrindinės politinės jėgos: Sąjūdis ir tuomet jau savarankiška Lietuvos komunistų partija (LKP). Kiekvienam miestui ir rajonui buvo sudaryta galimybė turėti savo atstovą Lietuvos Aukščiausioje Taryboje, kad būtų galima ginti rajono žmonių interesus ir realizuoti savo pagrindines idėjas, o svarbiausia – siekti Nepriklausomybės.

Sąjūdžio remiami kandidatai į Aukščiausiąją Tarybą. Vilnius, 1990 m. vasario 3 d.

Nuotr. V. Kapočiaus

Kaip regioninė spauda visuomenei perteikė artėjančių rinkimų svarbą? Antai 1989 m. liepos 15 d. Pakruojo laikraščio „Langas“ numeryje jau akcentuojami artėjantys rinkimai į AT, kurie buvo numatyti 1990 m. vasario 24 d. Straipsnyje „Nauji mūsų rūpesčiai“ Sąjūdžio Pakruojo rajono lyderis D. Stancikas akcentuoja šių rinkimų svarbą bei pabrėžia, kiek daug priklausys nuo naujai išrinktos AT sprendžiant šalies ateitį: „Naujajai AT teks didžiausias krūvis traukiant Lietuvą iš ekonominės, teisinės ir politinės balos. Aš noriu, kad mano deputatas žinotų, kuo jis gali prisidėti kuriant naująją Lietuvą.“

Rengiantis rinkimams minėtame laikraštyje „Langas“ buvo išspausdintas skelbimas, kuriame rajono gyventojai kviesti reikšti savo poziciją dėl kandidatų artėjančiuose rinkimuose. Skaitytojams buvo pateikti klausimai: „Ar jums svarbu, kam atstovauja kandidatas: Komunistų partijai ar Sąjūdžiui? Ką siūlytumėte kandidatais į LTSR AT? Ką siūlytumėte kandidatais į rajono liaudies deputatų tarybą?“.

Pakruojo rajono Sąjūdžio taryba, likus keliems mėnesiams iki rinkimų, išreiškė nepasitikėjimą Lietuvos SSR AT deputatų sprendimais. Buvo reikalaujama artimiausioje tarybos sesijoje „peržiūrėti Lietuvos TSR AT rinkimų įstatymą ir rinkimų surengimo datą, ją paankstinant. Neleisti rinkti LTSR AT kariams, atliekantiems būtiną tarnybą Lietuvoje ir nesant jos piliečiais. <...> Būtina priimti Lietuvos pilietybės įstatymą, kuriame reikalinga nurodyti, kad Lietuvos TSR pilietybės pripažinimas ir įgijimas savaime nereiškia nei teisių, nei pareigų kitos pilietybės atžvilgiu“.

Rinkimai 1990 m. vasario 24 d.

Nuotr. A. Cimbolaičio.

1990 m. vasario 24 d. triuškinamą pergalę pasiekė Sąjūdžio remti kandidatai, žadėję „atkurti Nepriklausomą, demokratiškai tvarkomą Lietuvos valstybę“. Rinkimuose balsavo 1 mln. 851 tūkst. rinkėjų, tai sudarė 71,72 proc. visų balsavimo teisę turėjusių rinkėjų. Iš 90-ies tą dieną išrinktų deputatų 72 buvo remiami Sąjūdžio, 14 išrinktų deputatų – savarankiškosios Lietuvos komunistų partijos atstovai, 4 – LKP (TSKP) atstovai. Po antrojo rinkimų turo paaiškėjo, kad Sąjūdžio kandidatai laimėjo 102 iš 133 mandatų. Sąjūdžio pergalė rinkimuose buvo akivaizdi.

Rajono laikraščiai suvaidino svarbų vaidmenį skleidžiant Sąjūdžio idėjas regionuose. Leidiniai pasiekdavo žmones, gyvenančius ne tik miesteliuose, bet ir atokiose kaimo vietose. Neretai Sąjūdis palaikydavo gerus santykius su vietinio laikraščio redakcija. Toks bendradarbiavimas leido ypač efektyviai skleisti Atgimimo idėjas Lietuvos žmonėms.

Šaltiniai ir literatūra:

• „Anketa rinkėjams“, Langas, 1989-05-13, ŠAM. Naujosios istorijos skyrius. SEK – 51596, p. 4.

• „Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rinkimai (1990 m.)“

• Kirkutis V., „K. Prunskienė ir R. Ozolas – kuršėniškių kandidatai“,  Krivūlė, 1989-02-01.

• Kirkutis V., „Kovo 26 dieną – TSRS liaudies deputatų rinkimai“, Leninietis, 1989-01-26,  ŠAM. Naujosios istorijos skyrius, 2018 m. archyvas.

• Kirkutis V., „Lietuva privalo būti“, Leninietis, 1989-03-18, ŠAM. Naujosios istorijos skyrius, 2018 m. archyvas.

• „Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai. Pareiškimas“, Langas, 1989-10-30,  ŠAM. Naujosios istorijos skyrius. SEK – 51642.

• Lovčikaitė S., Mano metrika, Linkuva, 1995.

• „Nauji mūsų rūpesčiai“, Langas, 1989-07-15, ŠAM. Naujosios istorijos skyrius. SEK – 51620, p. 1.

• „Žodis kandidatams“, Langas, 1989-10-30,  ŠAM. Naujosios istorijos skyrius. SEK – 51653, p. 1.