POLITIKO ŽODIS (11). PAMĄSTYMAI APIE VASAROS DARBUS IR RUDENS LŪKESČIUS

Nuotr. Z. Ripinskio.

LR Seimo narį, Šiaulių AUŠROS apygardos atstovą Seime dr. Stasį TUMĖNĄ kalbina dr. Nerijus BRAZAUSKAS.

N. B. Seimas neseniai pradėjo eilinę rudens sesiją. Kokius rudens darbų prioritetus išskirtumėte ir kokias miesto, valstybės problemas reikia skubiai spręsti?

S. T. Vadovaudamiesi LR Konstitucija, rugsėjo 10 d. pradėjome VII (rudens) sesijos darbą. Būsimos sesijos pagrindinius darbus ir kryptis pristatė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė. Pasisakė daugelio frakcijų seniūnai. Paminėtos laukiančios ir esančios vidaus ir išorės problemos, perskaitytas Prezidento G. Nausėdos sveikinimas-palinkėjimas Seimo nariams, kuriame jis išsakė pageidavimą, kad Seime būtų priimami įstatymai, kurie atitiktų ne politinio ciklo (artėjantys rinkimai) kriterijų, o būtų skirti žmonių poreikiams spręsti.

Iš viso rudens sesijai svarstyti pateikti ir į darbotvarkę įtraukti net 469 (10 pateikė Prezidentūra, 82 – LRV, kitus – Seimo frakcijos ar atskiri Seimo nariai) įstatymų projektai (deja, trečdalis jų – tik pavadinimai, be turinio ir teksto...). Daug dėmesio rudens sesijoje bus skirta saugumui stiprinti – ir vidiniam, ir išoriniam, ir socialiniam, ir vertybiniam. Nemažai įstatymų projektų pateikė ir mūsų LVŽS frakcija, kuriuos glaustai kolegoms pristatė frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Aš ir mano komanda (padėjėjai Nerijus, Monika, Tautvydas) parengėme keletą aktualių įstatymų projektų, kuriems, tikiuosi, pritars kolegos Seime.

N. B. Kokie Jūsų ir komandos lūkesčiai rudens sesijoje?

S. T. Kokie lūkesčiai? Norėtųsi, kad ši rudens sesija būtų darbingesnė, konstruktyvi, kad ir pozicija, ir opozicija išgirstų vieni kitus, dirbtų Lietuvos žmonėms kartu. Deja, nerimo yra, nes net pirmajame sesijos posėdyje Ministrė Pirmininkė tarsi įspėjo kolegas opozicijoje, kad svarstomas kitų metų biudžetas nebus „rinkimų piniginė“, ir nelabai galime tikėtis būti išgirsti. Liūdna. Bet, galvodamas apie Šiaulius ir regioną, norėčiau, kad į tai atkreiptų dėmesį ir Šiaulių, ir Šiaulių regiono merai, nes šiais metais, tikėtina, atskirų Seimo narių bandymai skirti biudžete konkrečias lėšas konkrečiam regiono objektui bus tiesiog pozicijos buldozeriu atmesti, jeigu iki biudžeto svarstymo ir galutinio pateikimo merai ir savivaldybių administracijų direktoriai neįrodys Finansų ministerijai ir konkrečioms kitoms ministerijoms lėšų poreikio pagrindimo ir būtinumo.

Juk turime nesaldžią patirtį su bandymais spręsti koncertinės įstaigos „Saulė“ akustikos klausimus, pagaliau su geležinkelio vėžės baigimo darbų finansavimu. Didelis dėmesys, pasikartosiu, rudens sesijoje bus skirtas saugumui stiprinti – ir vidiniam, ir išoriniam, ir socialiniam, ir vertybiniam.

Kaip minėjau, parengėme keletą Lietuvos valstybei ir visuomenei aktualių teisės aktų projektų, kuriais siekiama, kad savivaldybių tarybų nariai ir merai prisiektų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių.

N. B. Kaip vertinate Lietuvos pasirengimą gintis ir reaguoti į hibridinio ir (ar) konvencinio karo grėsmes? Man atrodo, kad valdžia yra pernelyg rami, kad ji lėtai mokosi iš Ukrainos patirčių ir klaidingai kliaujasi NATO sutarties 5 straipsniu, kurio įgyvendinimas praktikoje užtruks.

S. T. Akivaizdu, kad Rusijos pradėtas konvencinis karas nepavyko. Ukrainoje jis žlugo per keturias savaites. Jiems kur kas sėkmingesni buvo nekonvenciniai 2014 metų veiksmai.

Dabar kyla naujo pobūdžio grėsmės, Rusija pakeitė kryptį ir perėjo prie hibridinio karo, kurio metu žudomi civiliai ir su žeme lyginami miestai. Panašūs veiksmai jau vyko Čečėnijoje ir Sirijoje, o šiuo metu vyksta Ukrainoje. Akivaizdžiai naudojama nereguliari taktika, terorizmas ir nusikalstami veiksmai vienoje mūšio erdvėje. Taip Rusija dar gali išlikti kare ir pademonstruoti „laimėjimus“ savo visuomenei.

Galvoju, kad norint geriau suprasti ateities grėsmes ir mėginant prognozuoti galimus karinius konfliktus Baltijos šalyse, turėtume analizuoti ne tik naujausias karo teorijas. Privalome nuodugniai tirti politines, ekonomines, socialines ir karines sąlygas, kurios gali tapti pagrindu Rusijai surengti karinę intervenciją arba destabilizuoti padėtį Baltijos valstybėse ar, pvz., Lenkijoje.

Akivaizdu, kad Rusija nėra ir artimiausioje ateityje nebus pajėgi pradėti karinio konflikto prieš NATO. Tačiau priversta, įvaryta į kampą ji gali panaudoti netikėtumo veiksnį, tarp jų – ir branduolinio puolimo. Kaip bebūtų, pirmąjį smūgį tektų priimti mums. Svarbiausia užduotis – visomis įmanomomis priemonėmis stabdyti priešininką, bandyti sutrukdyti tolesnį jo judėjimą, sumažinti jo motyvaciją ir norą pulti.

Tą puikiai supranta ir aukščiausioji krašto gynybos valdžia su Lietuvos kariuomene priešakyje, kurios užduotis saugoti valstybės suverenitetą, jos teritorijos ir oro erdvės neliečiamybę, prireikus, savarankiškai ir kartu su sąjungininkių karinėmis pajėgomis ginklu ginti Lietuvos valstybę bei kitas valstybes sąjungininkes.

N. B. Kokias rinkėjų problemas (iš)sprendėte vasarą? Ar Jums neatrodo, kad atėjo laikas įteisinti Seimo narių atostogas?

S. T. Niekada neabejojau, kad ir Seimo nariams turi būti numatytos oficialios atostogos. Deja, to nėra. Nesvarbu, kad kas antras vasarą sutiktas šiaulietis klausia: „Kaip atostogos, kur buvai išvykęs ilsėtis?“ Negi kiekvienam pasakosi, kad nebuvau tolimuose kraštuose pasišildyti, kad ir Lietuvoje šią vasarą buvo karšta. Be to, vykstant toliau reikia ir Seimo valdybos pritarimo. O juk ir tie beveik 500 pateiktų VII sesijoje rudenį svarstyti projektų neatsiranda savaime, juos reikia kurti, rengtis, studijuoti dokumentus.

Kiek galėjome, padėjome ir šiauliečiams – rėmiau ir Seime plėtojau idėjas dėl geležinkelio vėžės finansavimo, bandėme pagelbėti gyventojams greičiau spręsti jų problemas dėl žolės nušienavimo, ieškojome patarimų mokesčių dėl elektros klausimais, nagrinėjome teisinius nuosavybės klausimus ir kt. Daug pasipiktinusių gyventojų dėl neva valstybės apgavystės – sukauptos pensijos neatgavimo, kai priimtas sprendimas kas mėnesį grąžinti po 20–50 eurų. O juk žmonės teisūs, jie pasijuto apgauti, neatgauna iš karto savo sukauptų lėšų. Štai kodėl rudenį vėl teiksime pataisą, kad būtų žmonėms grąžinama po 10 000 eurų. Žiūrėsim, ar bus išgirsti žmonės, ar nugalės vėl daugumos buldozeris.

N. B. Seime, viešuose komentaruose Jūs nuosekliai ir argumentuotai ginate valstybinę kalbą, Lietuvos regionus, tradicinę šeimą, tautiškumą, patriotiškumą. Problemų tiek daug, kad susidaro įspūdis, jog Lietuva pasiklydo. Jei taip, kur ir kodėl? Jūsų nuomone, kokios priežastys tai lemia (lėmė?).

S. T. O kas gins, jeigu ne mes? Juk gerai pasakei, kad „Lietuva pasiklydo“. Pasiklydo tarp savo prigimtinių vertybių, tarp to, kas siekiama liberalkonservatorių balsais įteisinti prisidengus žmogaus teisėmis, pamynus pagrindinį Valstybės dokumentą – Konstituciją, pamiršus, kad Lietuva – ne tik Vilnius (antiregioninė politika). Akivaizdu, kad dabartinė Vyriausybė, valdantieji, deda pastangas, atlieka realius veiksmus, kad sprendimų galios būtų perkeltos iš Lietuvos Respublikos Seimo į LR Vyriausybę, ministerijas. Ten lengviau tvarkytis. Štai kai LR Seime leidome vartoti asmenvardžiuose 3 svetimas raides q, w, x, atvėrėme Pandoros skrynią, ir jau be suderinimo su Seimu buvo leista bet kokias svetimas raides rašyti įmonių pavadinimuose – neva padės verslui.

Galvoju, ir nebijau to pasakyti, kad tai, kas dabar vyksta Seime, Vyriausybėje, yra palaipsnis nuoseklus Lietuvos varymas iš Lietuvos. Kalbu apie pastangas išvalstybinti lietuvių kalbą, kad ji nebūtų konstitucinė vertybė, kalbu apie pastangas ir norą naikinti kalbą prižiūrinčias institucijas, kalbu apie mūsų tapatybės, tradicijų stūmimą į kelkraščius. Ar gali būti kitaip, jei net Vilniaus knygų mugėje diskusijų vedėjo ŽMOGA buvo pasitelkta kaip kalbos kitimo pavyzdys. Jeigu yra PIRDYLA, VĖPLA, RAŠEIVA, kodėl negali būti ŽMOGA? Ironizuoju, bet širdį man, lituanistui, sopa. Ir čia nepagelbės džiaugsmelis, kad Eurovizijoje pasaulis išgirdo kelis elementus iš mums brangių sutartinių.

N. B. 2024 m. gegužę vyks Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. LVŽS patvirtino savo kandidatą – Seimo narį Aurelijų Verygą. Kokią naudą Lietuvos žmonėms ir valstybei duotų Aurelijaus Verygos tapimas Lietuvos Respublikos Prezidentu?

S. T. Kolega Aurelijus Veryga – imponuojanti asmenybė: intelektualas, mokslų daktaras, profesorius, buvęs Sveikatos apsaugos ministras nelengvais pandemijos metais. Tai žmogus, girdintis visus, yra korektiškas, nuosaikus, nesiblaškantis, nekeičiantis savo nuomonės. Laiko patikrintas, patikimas politikas, kuriam rūpi visa Lietuva, o ne tik jos dalis. Tai ypač svarbu su(si)skaldytoje Valstybėje. LVŽS nutarė nesiblaškyti, neieškoti kandidato iš šalies, nes turime karčių pavyzdžių iš praeitų rinkimų.

N. B. Esate aktyvus PLB ir LRS komisijos narys, kuriam rūpi išeivijos problemos. Kokias problemas, jų sprendimo būdus iškėlė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) lyderių suvažiavimas, vykęs rugpjūčio pradžioje Palangoje, kuriame Jūs dalyvavote?

S. T. Tris dienas Palangoje posėdžiavę Pasaulio lietuvių bendruomenės lyderiai nubraižė gaires, kuriomis toliau žada sekti 65-erių metų jubiliejų šiemet mininti PLB. 55 lietuvių bendruomenes įvairiuose pasaulio kraštuose vienijančios organizacijos suvažiavime kalbėta apie tolesnę plėtrą, lietuvybės puoselėjimą gyvenant toli nuo Lietuvos. Aptarti ir nauji iššūkiai: diasporos indėlis stiprinant šalies saugumą ir parama Ukrainai, artėjantis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Prisidėti sprendžiant šį diasporai aktualų klausimą pažadėjo ir suvažiavime dalyvavę Lietuvos merai.

Iš viso suvažiavime dalyvavo lietuviai iš 5 žemynų ir 30 pasaulio šalių. PLB pirmininkė Dalia Henke juokavo, kad Palangoje susirinko ir visa Lietuva, nes susitikti su pasaulio lietuviais atvyko 9 šalies savivaldybių vadovai ir kitų Lietuvos valdžios institucijų atstovai.

Pabrėžtina, kad jubiliejinis 60-mečio minėjimas prasidėjo iškilmingai Trakuose skulptūros „Pasaulio lietuvių angelas“ atidengimu Angelų kalvoje, kur dalyvavo kun. Antanas Saulaitis, o iškilmes lydėjo Oslo lietuvių folkloro ansamblio „Gabija“ dainos. Taip įprasminta padėka tautai diasporoje ir čia, Lietuvoje, už mūsų susitelkimą, bendrą darbą ir diasporos nuopelnus Lietuvai praeityje.

N. B. Kokią žinią parvežėte iš Šveicarijos lietuvių bendruomenės, kur viešėjote rugpjūčio pabaigoje?

S. T. Rugpjūčio 25–28 d. aš ir kolega Seime L. Slušnys, kaip Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šveicarijos Konfederacija grupės nariai, dalyvavome Baltijos kelio minėjime Berne, susitikome su Šveicarijos Konfederacijos parlamento Parlamentinės „Pro Baltikum“ grupės pirmininku dr. Gerhard Pfister, apsilankėme Ukrainos Respublikos ambasadoje Šveicarijoje.

Šveicarijos parlamentaras G. Pfister pabrėžė padidėjusį susidomėjimą Baltijos šalimis, kurios turi daug patirties santykiuose su Rusija.

Vizito kulminacija – rugpjūčio 26 d. vykęs Baltijos kelio minėjimas Berne. Minėjimą rengė Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių diasporos organizacijos Šveicarijoje, renginius globojo 1948 m. veiklą pradėjęs Šveicarijos ir Baltijos komitetas. Renginio metu Latvijos ir Lietuvos ambasadoriai įteikė valstybių apdovanojimus buvusiam ilgamečiam komiteto vadovui A. Scherrer. Po bendro įspūdingo Baltijos šalių koncerto ir susikabinimo rankomis aplink Prancūzų bažnyčią, kurioje vyko minėjimas, Seimo delegacija įteikė padėkas aktyviausiems Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariams: bendruomenės pirmininkei J. Caspersen, choro vadovei I. Tanno ir bendruomenės valdybos narei V. Kinčiūtei-Kern. Vizito metu jautėme ypatingą ambasadoriaus Šveicarijoje ir Čekijoje L. Talat-Kelpšos ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės J. Caspersen globą.

N. B. Ko palinkėtumėte šiauliečiams, Lietuvos žmonėms ir Ukrainos gyventojams?

S. T. To, ko man palinkėjo joniškietė Angelė Antanaitienė – susitelkimo ir telkimo, kantrybės ir išminties. Ruduo – derliaus ėmimo metas – tarsi sufleruoja, kad pasėtas grūdas duoda vaisių tik subrendęs rudenį, kad jį jau dera nuimti. Šiauliečiams, savo rinkėjams ir ištikimiems bendražygiams, bičiuliams, linkiu matyti Šiauliuose pozityvias permainas. Niekas negali paneigti, kad Šiauliai gražėja, tvarkosi, nuosekliai juda į priekį. Tai yra akivaizdu, ir tai kuriame visi kartu. Nerimo kelia tik Šiaulių valdžios požiūris į kultūros procesus. Turiu mintyje nemotyvuotą, nepagrįstą „užsidegimą“ kėsintis į „Laiptų galerijos“ statusą. Na o Ukrainos žmonėms linkiu optimizmo, neišblėstančio kovingumo, patriotiškumo. Linkiu išspręsti ir ten (kaip ir visur) esančias vidines problemas. To reikia tam, kad pasaulis nenustotų remti, tikėtų jos vadovais, šią drąsią valstybę remtų ne tik moraliai, bet ir naujausiais ginklais. Juk jei Ukraina nelaimės – bėda pasieks ir mūsų kraštą.

Dėkoju už pokalbį!