POLITIKO ŽODIS (5)

Seimo narys Stasys TUMĖNAS atsako į padėjėjo Nerijaus BRAZAUSKO klausimus.

Nerijus Brazauskas (toliau – N. B.). Rudens sesija parodė, kad pandemijos, neteisėtos migracijos, infliacijos, agresyvaus geopolitinio lauko kontekste svarbiausiais darbotvarkės klausimais tapo nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas, liberalesnė alkoholinių gėrimų pardavimo tvarka pilnamečiams asmenims nuo 18 metų, 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos pasiskiepijusiems senjorams nuo 75 metų etc. Ar šių klausimų iškėlimas ir svarstymas Seimo komitetuose bei posėdžių salėje nerodo, kad trūksta politikų valstybininkų, kurie gebėtų matyti ir spręsti realias visos valstybės problemas, o ne tenkinti siaurus partinius interesus ir (ar) įsipareigojimus rinkėjams bei lobistams?

Stasys Tumėnas (toliau – S. T.). Atvirkščiai, jie, „naujieji“ Seimo nariai, atstovaujantys valdančiajai koalicijai, ir galvoja, kad jie yra modernūs, šiuolaikiški politikai. Pvz., Laisvės partijos trubadūrai neslepia, kad jie į Seimą atėjo ne miegoti, o vykdyti savo programą, o visus, kurie tuo abejoja, net koalicijos partnerius, vadina „agroliberalais“, suprask – „kaimietukais“.

Kaip LRS ir Pasaulio lietuvių komisijos narys, bendraujantis su daugybe pasaulio lietuvių, noriu atkreipti dėmesį, kad gaunu daug susirūpinimo, pasipiktinimo, įspėjimo, raginimų laiškų nedaryti to, kas bandoma „prastumti“ mūsų liberalų. O tie klausimai kartojasi: „Ar jūs ten, Lietuvoje, manote, kad Amerikoje kvailesnis jaunimas, kad alkoholiu ten prekiaujama nuo 21 metų?“; „Ar jūs dekriminalizuodami siekiate to, ką Amerika išgyveno prieš 40–50 metų?“ Tokių klausimų daugybė, o atsakyti mes, būdami opozicijoje, galime tik balsuodami „prieš“. Prisimenate, kaip oponentai šaipėsi, kad S. Skvernelio Vyriausybė išmokėjo 200 eurų išmokas pirmojo karantino metu senjorams? Dabar už skiepą dovanojame po 100 eurų senjorams. Ar čia jau kita situacija, ar tik dvejopi standartai?

N. B. Lietuva jau kurį laiką vykdo nelegalių migrantų „apgręžimo“ politiką, kuri, mano galva, ateityje virs ieškiniais Europos Žmogaus Teisių Teisme, nes galimai pažeidžiami Lietuvos prisiimti tarptautinės teisės (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnis, reglamentuojantis, kad niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas; Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnis, draudžiantis bet kokiu būdu išsiųsti ir sugrąžinti pabėgėlį į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų), Europos Sąjungos teisės (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnis, draudžiantis kolektyvinį asmenų išsiuntimą etc.) įsipareigojimai.

S. T. Akivaizdu, kad ta netikėta Lietuvą užgriuvusi problema (bėda) nėra vien tik Lietuvos reikalas, bet neaišku, kaip tarptautiniuose teismuose bus sprendžiami galimi pabėgėlių skundai. Priminsiu, kad mes dabar Seime priimame daug įstatymų, jų pataisų dėl esamos padėties problemų sprendimų, bet Europos Sąjungos įstatymai turi viršenybę prieš Lietuvos įstatymus, taigi mūsų pastangos gali vienu teismo sprendimu būti nubrauktos. O tų problemų dėl pabėgėlių statuso, jų teisinės padėties, net gyvenimo, įkurdinimo, integravimo sąlygų kelia ir Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. Raskevičius, ir Seimo kontrolieriaus tarnyba. Yra daug perspėjimų, priminimų ir apie tarptautinės teisės tariamus pažeidimus, jų interpretavimą remiantis ekstremalia situacija. Dar galiu priminti, regis, užmirštą 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26 straipsnį, įtvirtinusį esminį Pacta sunt servanda („Sutarties privaloma laikytis“) principą, 27 straipsnį imperatyviai sakantį, kad „šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo.“

Nesu teisės ekspertas, bet Lietuvos argumentai, išdėstyti Vidaus reikalų ministro, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendime (2021 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 10V-20), argumentuojant ES išorine siena, nacionalinio saugumo interesais, masinio užsieniečių antplūdžio likvidavimu, galimai yra nepakankami. Gali būti, kad tokiu sprendimu galimai pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnis, kuriame aiškiai parašyta, kad „Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis“. Bet tai jau konstitucinės teisės žinovų reikalas tai paaiškinti mums, įstatymų leidėjams, bet nerimo yra.

Apie tai kalba ir Lietuvoje prieglobstį radę pabėgėliai, humanitarinę pagalbą prie Lietuvos-Baltarusijos sienos teikiantys Lietuvos piliečiai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tie, kas nesutinka – net keliolika nevyriausybinių organizacijų, pilietiniai judėjimai, Lietuvos gyventojai – parengė ir peticiją, kurioje nurodoma, kad Vyriausybės veiksmai kovojant su migracijos krize pažeidžia žmogaus teises. Tvirtinama, kad „atvykėliai nėra grėsmė, o galimybė kurti įvairesnę bei turtingesnę Lietuvą.“ Organizatoriai, iškėlę konkrečius reikalavimus, ragina neapgręžti prieglobsčio prašytojų į Baltarusiją ir sudaryti jiems realias galimybes pateikti prieglobsčio prašymą. Taip pat reikalaujama gerinti sąlygas apgyvendinimo centruose, suteikti reikalingą medicinos pagalbą ir socialines paslaugas, vykdyti stebėseną dėl galimų jų teisių pažeidimų. Taigi prognozuoti, kaip esama situacija dėl pabėgėlių krizės valdymo bus vertinama tarptautinės teisės kontekste, nesiimu, bet problemų gali kilti ateityje.

N. B. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas net nesvarstė Jūsų ir kolegų pasiūlymo 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966. Pasiūlėte skirti 750 tūkst. eurų koncertų salės akustikos sprendinių įgyvendinimui ir tinkamam projekto „Šiaulių miesto savivaldybės BĮ koncertinės įstaigos „Saulė“ infrastruktūros modernizavimas ir išplėtimas, pritaikant ją visuomeniniams poreikiams“ užbaigimui.

Gal ateityje reikėtų nebesinaudoti Seimo nario teise teikti pasiūlymus dėl valstybės biudžeto finansinių rodiklių, kadangi iš anksto aišku, kad jie bus atmesti, nes kasmet bus ta pati situacija – valstybės išlaidų didinimas didins valdžios sektoriaus deficitą?

S. T. Siūlote nuleisti rankas? O aš siūlau būti kantriems ir nuosekliems. Visa bėda, kad valdžios galias norima fokusuoti ne LR Seime, o LR Vyriausybėje, ir tai akivaizdžiai demonstruoja LRS Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas.

Gavę Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl lėšų numatymo 2022 m. biudžete koncertinės įstaigos „Saulė“ akustikos įrangos ir renovavimo darbams baigti, tai aptarėme su Šiaulių krašto bičiulių grupės nariais, per 50 Seimo narių savo parašais tam pritarė. Tam VIENINGAI pritarė LRS Kultūros komitetas, svarstydamas pristatomą kitų metų biudžetą, komiteto posėdyje savo argumentus išsakė Šiaulių meras A. Visockas, bet BFK posėdyje pirmininkas dėl šio klausimo net neleido balsuoti, taip viską „numesdamas“ į paskutinę galimybę – jam pritarti jau Seimo salėje. Bet kad 750 000 eurų suma „Saulei“ atsirastų 2022 metų biudžete, reikia jau mažiausiai 71 Seimo nario valios.

N. B. Kokias rinkėjų / valstybės problemas sprendėte pastaraisiais mėnesiais? Kas pavyko, o kas ne?

S. T. Kelta ir spręsta nemažai problemų. Mūsų frakcijos iniciatyva įregistravome įstatymo projektą, kurio tikslas – skirti nemokamus pietus visiems mokiniams, kurie mokosi mokyklose pagal pradinio ugdymo programą nevertinant gaunamų pajamų. Nemokamo pradinukų maitinimo išplėtimas buvo ir yra LVŽS programinis įsipareigojimas savo rinkėjui.

Tikimasi, kad nemokamas maitinimas visiems priešmokyklinių ir pradinių klasių vaikams sumažins socialinę bei emocinę atskirtį tarp pradinių klasių moksleivių. Taip pat būtų ugdomi teigiami moksleivių mitybos įpročiai ir užtikrinamas tinkamas moksleivių mitybos režimas. LVŽS frakcijos narių teigimu, pradinių klasių moksleivių skaičius tendencingai mažėjo nuo 150 tūkst. (2009 m.) iki 116 tūkst. (2020 m.). Manoma, kad valstybės biudžeto išlaidos nemokamiems pietums visiems pradinukams ženkliai nepakis.

Šį rudenį pasiūlėme keisti bendrojo ugdymo vertinimo sistemą, kurioje dėmesys tektų ne baigiamiesiems egzaminams, o ir mokymosi vidurkiams, baigiamajam darbui bei neformaliajam ugdymui. Tai keičia ne tik požiūrį į mokymąsi, bet ir sudaro galimybes aukštosioms mokykloms bei būsimiems darbdaviams individualiai dirbti su būsimais studentais ir specialistais, o mokiniams – visus metus nuosekliai siekti žinių ir jas gilinti net ir dvyliktoje klasėje, kuri šiuo metu yra skiriama žinių kartojimui ir pasiruošimui egzaminams.

Šis modelis pakeistų pasenusį ir iš inercijos Lietuvoje vis dar veikiantį brandos vertinimą. Pagal šį modelį baigiamieji egzaminai sudarytų tik pusę viso „svorio“ norint gauti brandos atestatą, t.y. 50 procentų. Tuo metu 20 procentų būtų skiriama pažymių vidurkiams nuo 8 (pirmos gimnazinės) klasės, po 15 procentų sudarytų brandos darbas ir neformalus švietimas.

Siūloma skaičiuoti moksleivių vidurkius nuo 8 klasės ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2027-ųjų dėl to, kad vaikai ir tėvai priprastų prie sistemos, būtų spėta suvienodinti moksleivių vertinimą skirtingose mokyklose.

Su savo padėjėjais sprendėme gyventojų problemas, kilusias dėl nesusikalbėjimo su daugiabučio namo administratoriumi. Gyventojai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Galimybių paso tvarkos taikymo. Kiti prašė Seimo nario kreiptis į Aplinkos ministrą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos keliamų reikalavimų. Kai kurie piliečiai, gavę jiems nepalankius galutinės instancijos teismo sprendimus, kreipiasi į Seimo narį tikėdamiesi, jog Seimo narys užginčys teismo sprendimus.

Deja, tokiems tenka priminti, kad 114 Konstitucijos straipsnis aiškiai nurodo, jog „[...] Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.“ Kita vertus, jei matome, kad atsiranda naujų aplinkybių, užklausas siunčiame atitinkamoms institucijoms, siūlome kreiptis į Seimo kontrolieriaus tarnybą.

N. B. Seime įregistravote pasiūlymą dėl Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekto NR. XIVP-880. Kas tai paskatino padaryti ir kokias nacionalines ir Europos Sąjungos kalbos politikos tendencijas, problemas ir numanomus rezultatus matytumėte?

S. T. Patikslinti, apibrėžti kai kurias nuostatas ir paskatino mano jau minėtos liberaliųjų, pasakyčiau, globalistinių jėgų pastangos klibinti, kėsintis į konstitucines vertybes, tarp kurių yra ir lietuvių kalba. Valstybė turi užtikrinti lietuvių kalbos – konstitucinės vertybės – apsaugą ir raidą, todėl siūlau tikslinti antrąją Preambulės dalį, nes ir Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: „Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė.“ (1999 m. spalio 21 d. nutarimas). Pristatau kelis pasiūlymus (jie paryškinti):

„Siekdamas, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis mokėtų ir gerbtų lietuvių kalbą, o valstybė užtikrintų lietuvių kalbos kaip konstitucinės vertybės apsaugos priemones;“

„Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, Tautos kultūrinio ir socialinio tapatumo, pilietinės tautos integravimo, Tautos suvereniteto raiškos užtikrinimo ir visuomenės vienijimo pagrindas, vienas iš svarbiausių valstybės vientisumo ir jos nedalomumo požymių, piliečių lygiateisiškumo ir normalaus valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimo garantija.“

Liberalai abejoja, ar apskritai reikia institucijų, kurios rūpinasi lietuvių kalba. Štai kodėl siūlau patikslinti sąvoką: „Kalbos tvarkyba – valstybinės kalbos statusą ir lietuvių bendrinės kalbos vartojimo taisyklingumą užtikrinančių teisinių, finansinių ir organizacinių priemonių visuma, lietuvių kalbos norminimas ir normų sklaida, lietuvių kalbos išteklių gausinimas.“

N. B. Ateityje politologai ir istorikai, vertindami 2020–2021 m. Lietuvos užsienio politiką, turės įvertinti ne tik Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos prioritetinius projektus, tarp kurių ir projektas „Lietuva – laisvės ir demokratijos plėtros centras“, bet ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko frazę, išsakytą LRT Aktualijų studijos laidoje „Kaip Kinija dar gali grasinti Lietuvai?“: „[...] mes esame tie, kurie faktiškai padedame suvienyti Vakarus esminiu dalyku, kuris ateityje bent 50 metų į priekį bus vienas iš svarbiausių.“ Ar Lietuva nedaro strateginės klaidos įsivaizduodama esanti sunkiasvorė geopolitikos žaidėja? O galbūt trūksta racionalių politikų, kurie žinotų ir tai, kaip ir kodėl II Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus, išmintingai atsisakė pretenzijų į Liepoją?

S. T. Primindamas tarpukario reikalus, neprovokuok santykių dar ir su Latvija krizės. Aišku, juokauju, svarbu, kad Lietuva turi prieigą prie Baltijos jūros, bet neužtektų abiejų rankų pirštų suskaičiuoti, kiek tų užsienio politikos klaidų darome šiandien. Kokie mes galime būti sunkiasvoriai geopolitikos žaidėjai, jei net nesugebame patys susitarti, kas – Prezidentas ar Premjerė turi atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje. Kad nesame „sunkiasvoriai“, ne kartą išgirdome net iš savo valstybių partnerių vadovų, pvz., buvusio Prancūzijos prezidento J. Chiraco, kuris priminė, kad „Baltijos šalys praleido progą patylėti“. Gal todėl, kad dabartiniai Lietuvos užsienio politikos formuotojai Seime, Vyriausybėje yra jauni, nelabai patyrę ir subrendę diplomatiškai galynėtis su pasaulio didžiaisiais, darome aibes klaidų – nepatylime net kai ir labai verta, susipykti sugebėjome ir su Kinija, apsipykti su Sakartvelu, „baltarusiškų trąšų krizės“ situacijoje dviprasmiškai vertiname net partnerystę su JAV, neva mums svarbiau Europos Sąjungos sankcijų taisyklės Baltarusijai, o ne tokios, kokias numačiusios JAV (pvz., kad sankcijos galioja tik naujoms sutartims).

Nežinau, ar labiau kenkia, ar padeda mūsų pasirinkta pozicija dėl santykių su Taivanu statuso. Kaip ir visos demokratinės šalys, palaikykime Taivano žmonių lūkesčius laikytis demokratinių procesų, bet ne skuba steikime ne Taipėjaus atstovybę Lietuvoje, kaip daro dauguma valstybių, o Taivaniečių atstovybę, taip tiesmukiškai konfrontuojant su oficialiąja Kinijos politika... Juk atsako ilgai nereikėjo laukti. Kinija sumažino santykių su Lietuva diplomatinį statusą, pranešė, kad Lietuvoje nebeišdavinės vizų...

Nutrūko tiesioginiai traukinių maršrutai, reikės ieškoti tarpininkų, taigi už Kinijos prekes mokėsime daugiau, Lietuvos verslininkai prarado milijonines sutartis, kurios buvo pasirašytos su Kinija, o ne su Taivanu, tad ir nukreipti savo produkciją ne į milijardinę Kiniją, o tik milijoninį Taivaną – tai yra nelygiaverčiai dalykai ir siūlymai. Lietuvos verslas Kinijoje tapo nepageidaujamas, todėl didžiausia pasaulio rinka mums tapo sunkiai pasiekiama. To pasekmes neišvengiamai pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas.

Susidaro įspūdis, kad karštakošiai mūsų užsienio politikos skelbėjai pirma pasako, o paskui galvoja, kas iš to bus. Vienas iš tokių – paskleista žinia apie Pekino žiemos Olimpinių žaidynių boikotavimą. Nukentės ne politikai, o sportininkai, juoba kad ir pasaulyje kalbama ne apie žaidynių galimą boikotą, o tik apie tai, kad kai kurios valstybės nesirengia į jas siųsti diplomatų, aukščiausias pareigas užimančių pareigūnų.

Štai kodėl LVŽS savo suvažiavime Marijampolėje paskelbė rezoliuciją, kuria kreipėsi į Prezidentą G. Nausėdą: „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Suvažiavime patvirtino rezoliuciją, kuria reiškia nerimą dėl susidariusios situacijos valstybėje, ragina valdančiuosius nutraukti Lietuvai bei jos žmonėms žalą darančius veiksmus šalies vidaus ir užsienio politikoje. LVŽS kviečia LR Prezidentą būti Konstitucijos garantu ir toliau imtis aktyvios lyderystės, sprendžiant valstybės vidaus bei užsienio politikos klausimus, siekiant kelti Lietuvos žmonių optimizmą, gerinti socialinę ir psichologinę aplinką, pasitikėjimą mūsų valstybe tiek Lietuvos Tautos, tiek pasaulio valstybių mastu.“

N. B. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2021-12-02 posėdyje patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrąjį planą, pagal kurį Šiaulių suaugusiųjų mokykla nuo 2022-09-01 bus reorganizuojama prijungimo būdu, t.y. gimnazija bus prijungiama prie „Saulėtekio“ gimnazijos įsteigiant Suaugusiųjų mokymo ir Tardymo izoliatoriaus skyrius. Kaip vertinate šį politinį sprendimą, Suaugusiųjų mokyklos argumentus ir pastangas, ko iš šios istorijos galėtų pasimokyti kitų bendrojo ugdymo mokyklų, kurių steigėja yra Šiaulių miesto savivaldybė, bendruomenės?

S. T. Taip, teisingai pasakyta, kad tai ne gyventojų, o „politinis sprendimas“. Nebuvo išgirsti nei Suaugusiųjų mokyklos darbuotojų, moksleivių balsai, nei tarybos nario J. Pabrėžos, nei Z. Medžidovo argumentai, alternatyvūs siūlymai. Na o į mano, Seimo nario, raštą ir klausimus buvo atsakyta tik posėdžio dieną, tik prasidėjus Tarybos posėdžiui atsakymai buvo išsiųsti Tarybos nariams. O mano rašte – ne „emocijos“, kaip pasakė kai kurie Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai (aišku, kad suinteresuoti). Aš ne prieš optimizacijas, bet jos turi būti pagrįstos rimtais argumentais. Ir čia negali įtakos daryti nei Seimo narys, nei ŠMSM, nes mokyklos tinklo pertvarka yra savivaldybės prerogatyva.

Bet yra daug klausimų be atsakymų: ar nepakanka, kad uždaroma (reorganizuojama) N. Valterio jaunimo mokykla; kodėl nesvarstytas atvirkštinis variantas – kad kažkas būtų jungiama prie Suaugusiųjų mokyklos, o ne ją aukoti?; kaip būtų, jei ne „Saulėtekio“, o Suaugusiųjų mokykloje dirbtų 4 miesto savivaldybės Tarybos nariai (visi – valdančiosios daugumos); kodėl mokykla kritikuojama, nors dėl kokybės Švietimo skyrius nėra pastaraisiais metais išsakęs jokių priekaištų, o pagrindinis priekaištas – per daug kvadratinių metrų vienam mokiniui.

Dar keistesni norai – nukreipti Šiaulių Rėkyvos progimnazijos mokinius į „Saulėtekio“ gimnaziją. Kodėl, juk ji arčiau būtų tik tuo atveju, jei per Rėkyvos ežerą būtų nutiestas tiltas. Be to, pastaraisiais metais pavyko ŠMSM įtikinti, kad Rėkyvos progimnazija auga, daugėja mokinių, skirtas didelis finansavimas mokyklai renovuoti, plėsti. Ar nepasikeis situacija po tokių sprendinių? Atkreipiu dėmesį – aš nekritikuoju „Saulėtekio“ gimnazijos – ten dirba puikūs pedagogai, bet kalta rajono demografinė situacija. Aš kalbu apie demokratiją. O ji, kaip dažnam iš mūsų atrodo, kartais būna pavagiama. Taip atsitiko ir šį kartą – skubant, neišklausius visų nuomonių, argumentų.

N. B. Europos Komisija, reaguodama į dabartinius ir naujus COVID-19 iššūkius, tarp jų ir į Omicron variantą, kuris yra „globali grėsmė, reikalaujanti globalių veiksmų“, 2021 m. gruodžio 1 d. Komunikate pažymėjo: „Jau žinoma, kad vakcinacija sumažina infekcijos tikimybę ir yra labai efektyvi palengvinant sunkią ligą ir išvengiant mirties. Skiepijimas nesiūlo visiškos apsaugos nuo infekcijos, ir paskiepyti žmonės, jei jie yra infekuoti, taip pat gali perduoti ligą. Tačiau užsikrėtę paskiepyti žmonės yra dar toli nuo reliatyviai švelnaus COVID 19 atvejo. Kitais žodžiais, skiepijimas labai reikšmingai sumažina kiekvieno šansus sunkiai susirgti COVID-19 liga.“ Kodėl tokios objektyvios informacijos nepateikia mūsų valdžios institucijos ir žiniasklaida, pasirinkę gąsdinimo, bauginimo ir baudimo strategiją?

S. T. Nekalbėsiu apie minimus globalius veiksmus, kuriuos išvadose ir rekomendacijose pateikia ir pateiks Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, Vyriausybės darbo grupės, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Mūsų siūlymai yra paprastesni. LVŽS frakcijos nariai siūlome nedelsiant įgyvendinti šias praktines vakcinacijos skatinimo priemones: 1. Išplėsti galimų išmokų pasiskiepijus gavėjų grupę iki siūlytų 65+; 2. Užtikrinti, kad kiekviena poliklinika ir šeimos gydytojo kabinetas turėtų vakcinas. Šiuo metu turint vakcinų perteklių nėra jokios būtinybės vengti dalies nepanaudotų vakcinų utilizavimo, jei neateitų visi kviestieji pasiskiepyti; 3. Užtikrinti, kad nedelsiant būtų koreguojami reikalavimai vaistinėms ir skiepytis būtų galima visose vaistinėse, kuriose dirba vaistininkas; 4. Užtikrinti, kad pas kiekvieną nepasiskiepijusį senjorą skiepijimo komanda apsilankytų asmeniškai.

Siūlome kurti pakankamas finansines paskatas medikams, skatinančias tokią veiklą pagal galimybes vykdyti ir savaitgalį. Ministerija privalo imtis lyderystės ir procesų koordinavimo, nuolat stebint vakcinacijos procesus savivaldybėse ir imtis aktyvių veiksmų bei pagalbos teikimo ten, kur procesas nėra sklandus.

N. B. Ko palinkėtumėte šiauliečiams, Šiaulių krašto žmonėms artėjančių šv. Kalėdų proga?

S. T. Laiko ratas nenumaldomai bėga. Mylėki(t)me vieni kitus: saviškius, kaimynus, savo krašto žmones. Dalinkimės džiaugsmu, užjauskime nelaimėse, kurių, deja, neišvengiame.

Linkiu ne tik su artimuoju dalytis džiaugsmu, šviesa ir viltimi, kurią pasauliui dovanoja Kristaus gimimas. Sugrįžkime prie paprastumo, kuklumo ir tikrumo, žinodami, kad Dievas visada yra su mumis.

Linkiu Jums įdomių, atgaivinančių ir įsimintinų 2022-ųjų metų, kuriuos įprasminkime kartu kūrybingai minėdami Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus atmintinus metus.

Sveikų, prasmingų, viltingų Jums artėjančių 2022-ųjų metų!

Dėkoju už pokalbį!