POLITIKO ŽODIS (7)

APIE PAVASARIO SESIJOS DARBUS, POŽIŪRĮ Į ŠEIMOS INSTITUTĄ IR 2022 metų VASARĄ

Seimo narys Stasys TUMĖNAS atsako į padėjėjo Nerijaus BRAZAUSKO klausimus.

N. B. Kaip vertinate Pavasario sesiją ir kokius svarbiausius Seimo priimtus įstatymo projektus, rezoliucijas, nutarimus išskirtumėte?

S. T. Tarp svarbiausių IV (pavasario) sesijos darbų – krašto gynybos ir nacionalinio saugumo klausimai, valstybės tarnybos reforma, žaliosios darbotvarkės įtvirtinimas, socialinės ir sveikatos apsaugos sričių pokyčiai, žemės valdymo pertvarkymas. Seimas jau per pirmąjį sesijos posėdį apsisprendė dėl nepaprastosios padėties šalyje pratęsimo, valstybės rezervo formavimo Lietuvos valstybei mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimo, Seimo rezoliucijos „Dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai ir visateisės Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“ projekto.

Šioje pavasario sesijoje Respublikos Prezidentas siūlė svarstyti ir priimti įstatymus, kuriais numatomi sisteminiai pokyčiai teismų veiklos srityje, papildomos pajamų nelygybės ir socialinės atskirties mažinimo priemonės.

Pavasario sesijoje peržiūrėti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio dydžiai, užtikrintas spartesnis bedarbių sugrąžinimas į darbo rinką, skatintas asmenų su negalia dalyvavimas atviroje darbo rinkoje, sudarytos prielaidos įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas, lankstesnes darbo sąlygos auginantiems vaikus.

Sesijos darbų programoje įtraukti trys projektai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų priėmimo, kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams, panaikinti nuolatinį apribojimą būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas po konstitucinės sankcijos pritaikymo bei leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų.

Neužmiršta ir krašto apsauga – Seimas nusprendė atkurti Rūdninkų karinį poligoną. Šiuo metu kariniuose poligonuose treniruojasi ir Lietuvos, ir kitų Lietuvoje esančių NATO šalių kariai, tačiau turimų karinių poligonų nepakanka, kad būtų užtikrintas priimančiosios šalies paramos poreikis. Skubus karinio poligono įkūrimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Seimas uždraudė viešai demonstruoti ir naudoti Georgijaus juostą ir kitus karinę agresiją propaguojančius simbolius, tarp jų ir Rusijos kare prieš Ukrainą naudojamus simbolius „Z“ bei „V“. Už šio reikalavimo nesilaikymą gresia bauda. Šio įstatymo pataisoms ir aš su padėjėjais teikėme siūlymus, kurie buvo priimti.

Seimas nusprendė gerinti darbo sąlygas valstybiniame sektoriuje dirbantiems ir mažus vaikus auginantiems tėvams. Tikimasi, kad ši praktika bus sėkmingai pritaikoma ir privačiame versle.

N. B. Daug diskusijų, prieštaringų vertinimų sulaukė sveikatos įstaigų pertvarkos klausimai. Kodėl?

S. T. Abejonių daug, ypač daug nerimo iš regionų, nors visas abejones Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vadina mitais. Štai pertvarkoma greitoji medicinos pagalba, ji bus valdoma centralizuotai, o tai, ministro teigimu, sutrumpins Greitosios pagalbos atvykimo laiką iki 15 minučių mieste ir iki 25 minučių kaime. Tuo abejoju, nes žinau praktiką, žinau, kokie regionų keliai keleliai žiemą, žinau, kad ir dabar atlėkusios iš Pakruojo ar Naujosios Akmenės rajonų „greitukės“ stovi eilėje prie „motininės“ Respublikinės Šiaulių ligoninės durų.

Abejonių kelia ir dabar deklaruojama nauja idėja, kad bus įvedama nauja pacientų pavėžėjimo iki gydymo įstaigos paslauga, kuri bus pasiekiama trumpuoju numeriu 1808. Kažkur girdėta? Taip, idėja perimta iš moksleivių „pavėžėjimo“ praktikos, tik ar prisišauks ją kaimų gyventojai? Ar tai dar labiau neskatins žmones palikti kaimus, atokesnius regionus?

Sveikatos įstaigoms nebus galima vadovauti daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Ši tvarka galios visoms įstaigoms, kurios turi daugiau nei dešimt darbuotojų. Kadencija truks penkerius metus. Tas pats vadovas galės sugrįžti vadovauti įstaigai po ne trumpesnės nei 5 metų pertraukos. Vadinasi, vadovas turi nuo vadovavimo „atšalti“, bet ar tai nesumažins motyvacijos siekti karjeros, dirbti vadovo darbą? Juk paprastai žmogus savo ateitį planuoja ne tik 10 metų į priekį.

N. B. Pavasario sesijoje buvo priimta nemažai rezoliucijų. Ar jos yra paveikios, turi teisinį svorį?

S. T. Taip, pavasario sesijoje rezoliucijų teikta, svarstyta ir priimta nemažai. Rezoliucijos paprastai nesprendžia problemų, bet jas iškelia, atkreipia visuomenės, politikų dėmesį, kad keliama rimta problema, kuriai reikia politinio pritarimo.

Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje deklaruojama, kad Rusijos Federacijos vykdomas karas prieš Ukrainą yra Rusijos vykdomas ukrainiečių tautos genocidas. Vieningai sutarta, kad Rusijos Federacija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė.

Gegužės 26 d. priėmėme rezoliuciją „Dėl 2023 metais minimų sukakčių, datų, įvykių ir asmenybių“ (projektas Nr. XIVP-1714). Svarstymo metu kėliau klausimus ir pasisakiau, kad problemas dėl atmintinų metų skelbimo reikia spręsti ir teikiau siūlymus, kaip tai reikia daryti.

N. B. Esate kalbininkas, humanitaras, kaip vertinate situaciją, kad Seime buvo pritarta ir įteisinta vardų ir pavardžių rašymo nauja tvarka?

S. T. Jau daug kartų sakiau, kad blogai vertinu tą mūsų nusistovėjusios abėcėlės „praturtinimą“. Pasaulis neapsivers, bet tas stiprėjantis Seime liberalizmas mažai Lietuvos valstybei nieko gero neduos, jei buldozeriu trupinsime savo valstybės savastį, išskirtinumą, tarp jų ir kalbą, abėcėlę. Vieni tai vadina, žudymu, kiti žlugdymu, bet esmė ta pati.

Deja, nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose tvarka. Įstatyme įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Ir viena pirmųjų ta teise pasinaudojo Teisingumo ministrė, dabar ji Ewelina Dobrowolska.

N. B. Buvote nominuotas 2022 metų Felicijos Bortkevičienės kalbos premijai, kuri skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms. Ką Jums reiškia šis pasitikėjimas ir įvertinimas?

S. T. Ačiū „Žuvėdros“ leidyklos vadovui literatūrologui, rašytojui, leidėjui Stasiui Lipskiui už tą netikėtumą ir dėmesį. Didelė garbė, kad buvau nominuotas Felicijos Bortkevičienės kalbos premijai. Vien tai, kad buvau greta kitų garbingų kandidatų: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro žurnalo „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorės, Lietuvių kalbos draugijos valdybos narės Ritos Urnėžiūtės, Vilniaus universiteto profesorės Irenos Smetonienės, Prienų rajono ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ redaktorės, žurnalistės Ramutės Šimukauskaitės, – yra garbė.

2022 metų Kalbos premija skirta Vilniaus universiteto dėstytojui, literatūros kritikui, eseistui ir redaktoriui dr. Regimantui Tamošaičiui. Sveikinu! Premijos laureatas dirba Vilniaus universitete, Lietuvių literatūros katedroje dėsto lietuvių literatūros istoriją ir kitas disciplinas. R. Tamošaitis visą profesinį gyvenimą skyrė lituanistikai: lietuvių literatūros mokslui ir studijoms, mokyklinei lituanistikai, lietuvių literatūros kūrybai ir sklaidai.

N. B. Kokias rinkėjų / valstybės problemas (iš)sprendėte Pavasario sesijos metu?

S. T. Gyventojai kreipėsi dėl įvairių problemų. Tai patalpų stygiaus nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) problemos, nuogąstavimai ir baimės dėl vykdomos daugiabučio renovacijos, šildymo, elektros, dujų kainų skaičiavimo metodikos, nekilnojamojo turto dalybų ir atsakomybės klausimai, mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taisyklės, užsieniečių teisinės padėties klausimai.

Vienas pilietis išreiškė pasipiktinimą, kad bankas prašo užpildyti bendrąjį klausimyną fiziniams asmenims. Pabrėžtina ir prisimintina bankų klientams teikiama informacija: teisės aktai, įtvirtindami griežtus kliento pažinimo reikalavimus, taip pat numato ir poveikio priemones, kurias bankas gali taikyti, jeigu klientas vengia arba atsisako banko prašymu ir nustatytais terminais pateikti klausimyną. Laiku ir tinkamai užpildžius klausimyną jokie ribojimai nėra taikomi. Visiems duomenims, kurie pateikiami bankui, yra taikomos griežtos saugumo ir konfidencialumo taisyklės, todėl gyventojams nereikėtų perdėtai reaguoti į banko prašymą pateikti tam tikrus duomenis, nes tai padeda geriau suprasti kliento sąskaitoje esančių lėšų kilmę, turėti naujausią ir tiksliausią informaciją apie klientą, kuri leistų atsakingai vertinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas bei suteiktų galimybę laiku apsaugoti klientus. Tai bankams padeda geriau pažinti savo klientus bei lengviau užtikrinti klientų lėšų saugumą.

N. B. Esate Kultūros komiteto narys, dalyvaujate posėdžiuose, inicijuojate kultūros renginius Seime. Mano manymu, šios kadencijos Kultūros komiteto nariai itin daug dėmesio skiria parlamentinės kontrolės funkcijai vykdyti, tačiau teisėkūros srityje tokio progreso pasigesčiau. Kodėl taip ilgai svarstomas, keičiamas, derinamas Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-1431(2)?

S. T. Taip, svarstymas užsitęsė, nes yra labai daug suinteresuotų grupių: žurnalistai, radijas, visos televizijos, socialiniai tinklai, internetinė žiniasklaida, „influenceriai“ ir daugelis kitų. Esu tos darbo grupės „Dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų sistemos peržiūros“ narys. Darbo grupei vadovauja Kultūros komiteto deleguotas narys Kristijonas Bartoševičius, įvyko jau daugiau negu 10 darbo grupės posėdžių. Yra daug jautrių, nevienodai vertinamų dalykų, naujai atsirandančių faktų, tendencijų dabartinės geopolitinės situacijos kontekste, bet darbas eina į pabaigą, greitai klausimai bus pradėti svarstyti Kultūros komitete, o tada Seimas ir nuspręs, kaip bus keičiamas, tobulinamas Visuomenės informavimo įstatymas. Tikėkimės, kad jis bus atnaujintas Rudens sesijos pradžioje.

N. B. Kartu su kitais Seimo nariais pasirašėte Civilinio kodekso papildymo 2.23(1) straipsniu įstatymo projektą (Reg. Nr. XIVP-1717), kuriuo siūloma įteisinti asmens teisę į artimą ryšį: „1. Kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo turimas artimas ryšys su artimaisiais. Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais.“ Ne tik ši straipsnio dalis, bet ir kitos, mano galva, teisinį ryšį keičia socialiniu ryšiu, o tai prieštarautų teisinio reguliavimo sampratai ir reikalavimui, kad teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Gal galėtumėte patikslinti „artimo ryšio“ sąvoką ir šio teisės akto projekto atsiradimo priežastis?

S. T. Didesnę blogybę reikia bent jau pakeisti mažesne, arba, kitaip sakant, bandėme ieškoti alternatyvos, mano nuomone, antikonstituciniam „Civilinės sąjungos įstatymo“ projektui, kuris ne geriausiu pasauliui metu skaldo ir taip jau susipriešinusią Lietuvos visuomenę. Tai liudija ir šimtai dieną naktį plaukusių elektroninių laiškų, žinučių lavina į LRS narių elektroninį paštą.

Taigi pritariau alternatyviam projektui, kuris nepažeistų LR Konstitucijos 38 straipsnio. Taip, pateiktose Civilinio kodekso pataisose siūloma reglamentuoti asmens teisės į artimą ryšį pripažinimą. Visų asmenų teises Seime privalu girdėti ir bandyti spręsti, taigi artimo ryšio siūlyme esančios nuostatos būtų taikomos platesniam kartu gyvenančių žmonių ratui, ne tik poroms, padėtų išspręsti jų praktinio gyvenimo klausimus: rūpintis sergančiu, gauti apie tai informaciją, spręsti ūkinius klausimus, pvz., po kartu gyvenančio asmens mirties (nors tam gal ir pakaktų notaro paslaugų?) ir pan. Artimo ryšio ratui priklausytų asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba kurie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo. Taigi pateiktas alternatyvus projektas, kuris svarstymo stadijoje komitetuose, komisijose bus dar tobulinamas.

Mano, LVŽS frakcijos nario, pozicija išlieka nuosekli – mes už tradicinę šeimą, kurios sąvoka apibrėžta LR Konstitucijos III skirsnio 38 straipsnyje: „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.“ Oponentai, beje, savo programose išpažįstantys tradicines vertybes, Seimo salėje balsuoja priešingai, pasiduoda koalicijos nariams, kurie bruka į įstatymus „partnerystės“ terminus (nors ji neįtvirtinta) ar terminus, kurie būtų kuo panašesni į šeimos sampratą. Neatmesčiau, kad tai vyksta politinės prekybos lygmeniu: „Mes paremsime jūsų siūlymą, jei jūs paremsite mūsų“... Nesiplėtosiu, bet, tikiuosi, mane supratote.

N. B. Prezidentui Valdui Adamkui buvo įteiktas garbingiausias LR Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Dėkodamas už įvertinimą laureatas įžvalgiai sakė: „Nepriklausomybės deklaracijoje užrašytas Lietuvos laisvės žodis virto Lietuvos Respublika − laisva, demokratiška, parlamentine valstybe. Praėjo daugiau nei šimtas metų, tačiau ši parlamentarizmo tradicija nenuvertėjo, net atvirkščiai, kaip rodo šiandieniniai įvykiai, laisvė, demokratija, tikrasis parlamentarizmas išlieka tikrąja orios visuomenės gyvenimo širdimi.“ Su kokiais iššūkiais, Jūsų manymu, susiduria parlamentarizmas šiuolaikinėje Lietuvoje?

S. T. Prezidentui Valdui Adamkui įteiktas aukščiausias naujas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Šis ženklas skirtas už Prezidento indėlį į derybas dėl stojimo į svarbiausias Vakarų pasaulio bendrijos institucijas – NATO ir Europos Sąjungą. Lietuva NATO ir Europos Sąjungos visateise nare yra jau 18 metų. Tai sprendimai, kurių aktyviai siekėme nuo Nepriklausomybės atkūrimo ir dėl kurių niekada neabejojome. Šiandieniniame geopolitiniame kontekste matome, kiek Rytų bloko šalių norėtų būtų mūsų vietoje – priklausyti pažangiosioms Europos ir Pasaulio bendrijoms, būti jų dalis. Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria kviečia Europos Sąjungos valstybes nares remti Ukrainos siekį kuo greičiau tapti visateise ES nare ir pritarti, kad Ukrainai būtų suteiktas ES šalies kandidatės statusas. Be to, Seimas ragina ES institucijas nedelsiant suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą ir pradėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje. Dabar Lietuvos laikas tapti tarpininke, advokate siekiant Vakarų valstybių paramos Rytų šalių siekiams tapti stipriausių ir pažangiausių Pasaulio bendrijų dalimi.

Na o kasdieniai parlamentarizmo iššūkiai – tai siekis ieškant kompromiso perkeliant į Lietuvos teisę Europos Sąjungos direktyvas, nes aklas jų priėmimas ne visada naudingas ir parankus mažai valstybei. Nemenkas iššūkis, kaip globaliame pasaulyje išlikti ir išsaugoti nacionalines vertybes, tradicijas, kurios dažnai „didžiajam“ pasauliui nelabai ir suprantamos. Bet tai būtina daryti, tai liudija ir Ukrainos įvykiai, patvirtinę, kad tauta, jaučianti savo šaknis, gyvenanti istorine dvasia, yra nenugalima.

N. B. Ukraina toliau didvyriškai ir sumaniai gina savo šalį, suverenitetą, teritoriją ir demokratines Vakarų pasaulio vertybes. Kartu lėtai ryškėja takoskyra tarp kai kurių Vakarų valstybių dėl Ukrainos ateities, įstojimo į Europos Sąjungą tempo, sankcijų agresorei Rusijai griežtinimo. Ar neatsitiks taip, kad dalis Ukrainos teritorijos galimai bus paaukota vardan ekonominių interesų, politinių išskaičiavimų ir geopolitinių sankirtų tarp JAV ir kai kurių kitų NATO šalių?

S. T. Yra tokių kalbų, jų vis daugėja net iš Europos Sąjungos narių lūpų, o ypač apgailėtina, kad taip kalba ir didžiųjų valstybių, besididžiuojančių savo senomis demokratijomis, atstovai. Dar skaudžiau, kad panašiai kalba tokie politikos vilkai kaip Henris Kisindžeris, gyvenantis lyg „šaltojo karo“ laikais ir greitai pamiršęs, ką Ronaldas Reiganas yra įvardijęs „blogio imperija“.

Verta pastebėti, kad Lietuva viena pirmųjų bandė įspėti Europą ir pasaulį apie kruvinus Kremliaus planus Ukrainos atžvilgiu. Mūsų šalis viena pirmųjų atėjo į pagalbą Ukrainai ir yra viena iš labiausiai besirūpinančiųjų saugumu ir taika Europoje. Pradėtas karas prieš Ukrainą iškėlė klausimą, ar iš tikrųjų gyvos vertybės, kurios yra Europos pagrindas. Masinės deportacijos, kurias mūsų šalis išgyveno prieš aštuonis dešimtmečius, šiuo metu vykdomos Ukrainoje. Pasaulis privalo žinoti apie Ukrainos piliečių priverstinį perkėlimą į Rusijos Federaciją. Kol nebus aiškumo dėl Europos sankcijų Rusijos dujoms, tol niekas nebus tikras, kad yra bendra valia Europoje sustabdyti Rusijos karo nusikaltimus. Lietuva jau pademonstravo sektiną pavyzdį Europai.

N. B. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisomis, kurių prireikė po Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimo, Seime pagaliau baigiama įteisinti nauja merų rinkimų tvarka. Priimta Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalis įteisina, kad „Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.“ Dabar dirbančių merų kritiką keliantis Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) įteisintų mero kaip savivaldybės vykdomosios institucijos statusą, o savivaldybės taryba būtų savivaldybės atstovaujamoji institucija. Kaip Jūs, turintis patirties ir savivaldoje, vertinate tokius pokyčius ir ar pagrįsta kai kurių merų, regis, vis dar suvokiančių merą kaip atstovaujamosios valdžios atstovą, kritika?

S. T. Pagaliau po ilgų diskusijų Seime artėja į pabaigą procesas įteisinti tiesioginę merų rinkimų tvarką. Mano ir LVŽS frakcijos, kurioje dirbu, pozicija sutampa, ji aiški – mes už tiesioginius mero rinkimus. Žmonės privalo žinoti, ką jie patys išsirinko, iš ko pareikalauti atsakomybės. Itin svarbu, kad gyventojai žino, kodėl mero pareigoms renka konkretų asmenį.

Pagal priimtas nuostatas, meras negalės būti Tarybos nariu, jis nebalsuos dėl sprendimų, tačiau turės pareigą paskirti Administracijos direktorių, pirmininkaus Tarybos posėdžiui, sudarys darbotvarkes, šauks Tarybos posėdžius, jiems pirmininkaus. Meras argumentuotai galės atmesti Tarybos priimtą sprendimą (turės veto teisę). Tokiu atveju Taryba per 10 d. d. turės priimti sprendimą (veto priimti ar atmesti). Tam reikės daugiau kaip pusės visos Tarybos balsų.

Tiesa, nors darbo grupė, išklausiusi įvairių pusių argumentus, pataisas patobulino, kai ko atsisakė, yra likę niuansų, pvz., nelabai logiška, kad mero, jam nesant, negali pavaduoti vicemeras, todėl dar galutiniam svarstymui teikėme keletą pataisų siūlymų. Nors darbo grupė dirbo daug, bet jaučiama šiokia tokia skuba, nes spaudžia terminai, kad įstatymas įsigaliotų naujiesiems savivaldos rinkimams. Svarbu nustatyti ir tokią tvarką, kad meras dirbtų tvariai, jo nebūtų galima kaitalioti papūtus naujiems politikos skersvėjams, nes gyventojai jau priprato, kad meras turi būti renkamas tiesiogiai.

N. B. Ko palinkėtumėte savo rinkėjams 2022 metų vasaros proga?

S. T. Sveikatos, optimizmo, susitelkimo, solidarumo su kovojančia Ukraina. Kad neišblėstų tas sutelktumas, parama ukrainiečiams, kad jis išliktų ir atslūgus emocinei bangai, šokui, kuris parodė, kad istorinę atmintį būtina kasdien žarstyti, puoselėti, saugoti, nes dabarties įvykiai atskleidė, kad istorija gali kartotis.

Ir savo rinkėjams, ir visiems bendratautiečiams primenu, kad artėja nauji savivaldos rinkimai, kad jie pradėtų galvoti, (su)skaičiuoti, ką dabar esantys valdžioje žadėjo, ką padarė, ką pamiršo. Juk Jūs patys rinksite savo miesto merą, savo Tarybą.

Sveikatos visiems, vasara niekur nepabėgs, anksčiau ar vėliau ji ateis ir atneš viltį bei gerą derlių. Būkime.

Dėkoju už pokalbį!