POLITIKO ŽODIS (9): METAI, PAŽENKLINTI KARO UKRAINOJE PĖDSAKAIS

Dr. Stasiui Tumėnui Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos vardu įteikta padėka už ilgametį mokslinį ir pedagoginį darbą, lituanistikos puoselėjimą, išeivijos lituanistinio paveldo saugojimą ir sklaidą. Kairėje – kalbos premijos laureatas VU dr. Regimantas Tamošaitis. Nuotr. LRS kanceliarijos.

Seimo narys Stasys TUMĖNAS atsako į padėjėjo Nerijaus BRAZAUSKO klausimus.

N. B. 2022-ieji skuba į pabaigą. Kokie jie buvo, ką išskirtumėte, akcentuotumėte? Ką pavyko padaryti, o ko – ne?

S. T. Metai nuo pat pavasario pažymėti karo Ukrainoje ženklais. Ir tas karas daug ką kardinaliai pakeitė. Ne tik mums, bet daugeliui pasaulio valstybių teko persiorientuoti, kita vertus, šis skaudulys pridengė Seimo valdančiųjų ir ministrų nenuoseklius darbus, sprendimus; vien dėl to, galvoju, ir nesugriuvo Vyriausybė, nebuvo pakeistas nė vienas ministras, nesvarbu, kad dirbo blogai. Laikytasi nuostatos – ištrauksi vieną degtuką, sugrius visas namas.

O kaitos reikėjo, nes Lietuva nusirito į pirmąsias Europos gretas pagal infliaciją, kuri viršijo jau 22 proc., aritmetine progresija kilo energetikos kainos, buvo taikomi dvejopi standartai: taikytas nulinis PVM tarifas gyventojams, prisijungusiems prie centralizuoto šildymo, o tiems šimtams tūkstančių ūkių, kurie regionuose namus šildosi malkomis, briketais, granulėmis, elektra, kompensacijos tikėtis sunku. Ir niekam Vyriausybėje nerūpi, kad kietasis kuras Lietuvoje pabrango 166 proc. PVM lengvatų (ne)taikymo svarstymai net klibina gausiausią Seime frakciją (M. Majausko atvejis).

Neįsiklausyta į opozicijos siūlymus svarstant opius valstybės tarnybos klausimus. Taip, ją būtina tobulinti, bet keista, kai norima nebeatsižvelgti į darbo stažą, patirtį, kompetencijas, kai į vadovų postus norima paskirti ir atleisti vienašališkai (ir atlyginimą kokį nori skirti), vadovo (kunigaikščio?) sprendimu. Apie tai daug galima diskutuoti, bet situacija su ką tik vykusiu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininko atleidimu ir naujojo skyrimu iš dalies atsako ir į klausimą, kodėl pastaruoju metu niekas nesiveržia į Valstybės tarnybą, nes bet kada, pasikeitus politiniams vėjams, valdančiajai daugumai Seime, gali tapti politinių skersvėjų auka. Valstybės tarnyba negali būti politinių užsakymų arena, o priešingai mąstantys politikai turėtų apmąstyti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad „valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai“.

N. B. O vis dėlto kai kurie valdančiųjų buldozeriniai, antivertybiniai žingsniai pristabdyti?

S. T. Teisingai sakai – pristabdyti. Greitai paaiškės, ar tie pristabdymai nebuvo susieti su 2023-iųjų metų minimalia persvara priimto biudžeto svarstymu ir priėmimu. Turiu omenyje visuomenėje nepritariamiems projektams dėl narkotikų vartojimo įteisinimo, partnerystės tarp tos pačios lyties atstovų. Jų svarstymas kiek atidėtas, bet nepaguldytas į stalčių. Tik griauti lietuvių kalbos sistemą nesibodima, jau teikiamos Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisos, kurios galimai yra antikonstitucinės, norima, kad įstatymuose neliktų nė VLKK paminėjimo, nes tada šią instituciją bus lengviau išvaikyti. Prieštarausi, nepritarsi, valdančiųjų būsi įvardytas „vatniku“.

N. B. Vis tik laukčiau atsakymo, ką pasisekė nuveikti?

S. T. Prieš metus kėliau klausimą (teikimą), kad būtų paskelbta Lietuvos Pasaulio tautų teisuolių atminimo diena. Metus svarstytas, atidėliotas mano siūlymas, bet pagaliau jis baigiamas rengti, nes radome kompromisą, kad ta diena neturėtų būti siejama su Pasaulio tautų teisuolių skvero atidarymu Šiauliuose, o būtų atsiremiama į garsios žydų gelbėtojos Onos Šimaitės biografijos datą.

Mano komanda (ačiū Nerijui, Monikai, Tautvydui už tai) iš peties padirbėjo ir teikė siūlymus aktualiems įstatymų projektams – „Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas“ (akcentavome ir pabrėžėme, kad draudžiami ne patys režimai, o jų propagavimas, tikslinome terminus, kurie labai įvairavo). Daugiau negu 10 siūlymų teikėme ir aktualiam „Dainų švenčių“ įstatymui. Smagu, kad daugeliui mūsų siūlymų buvo pritarta ir Kultūros komitete, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Svarstant biudžetą aktualizavome ir Laikinosios Šiaulių krašto bičiulių Seime grupės vardu kreipėmės, kad biudžete būtų skirtas finansavimas geležinkelio vėžės tiesimui Šiauliuose. Nepavyko, nors tam buvo pritarusios net 4 ministerijos, bet problemą išgirdo visa Lietuva. Tikiu, kad anksčiau ar vėliau ji bus nutiesta.

Padėjome žmonėms spręsti realias problemas, svarbias daugeliui Lietuvos gyventojų. Antai po kreipimosi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę M. Navickienę buvo peržiūrėtas asmenims, kuriems teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos, nustatytas vieno kilometro tarifinis įkainis, taikomas kelionės išlaidų kompensavimui. Čia noriu pabrėžti, kad tik bendradarbiaujant ir sutariant visoms valdžios grandims galima pasiekti, kad būtų sprendžiamos žmonių problemos, kurių, deja, yra labai daug.

LVŽS dabar susitelkusi ir nuosekliai rengiasi kovo mėnesį vyksiantiems merų ir savivaldybių tarybų rinkimams. Taryba jau patvirtinusi 48 kandidatus miestuose ir rajonuose į merus.

Šiauliuose norisi pasidžiaugti dar ir bendryste su nevyriausybinėmis organizacijomis. Žaviuosi jų kūrybingumu, neišsenkančia energija. Jie yra pavyzdys visai Šiaulių bendruomenei.

N. B. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2023-iuosius metus Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais, Klaipėdos krašto metais, Šventojo Juozapato metais. Kaip vertinate atnaujintą Atmintinų metų nustatymo tvarką, kai „paprastai per metus skelbiami treji atmintini metai“? Ar atliepiami visos Lietuvos lūkesčiai?

S. T. Jau ne kartą sakiau, kad patvirtinę skelbti „paprastai“ tik 3 atmintinus metus, turėsime problemų (seniau buvo skelbiama 8–12), arba tiksliau, bus neatliepiami aktyvių piliečių lūkesčiai, pvz., mūsų Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija vien 2025 metams gavo 50 siūlymų – tiek yra svarbių Lietuvos istorijos jubiliejų, sukaktuvinių datų. Tarp jų – ir susijusių su Šiaulių kraštu: M. Valančiui sukanka 150, Povilui Višinskiui – 150; Stasiui Ušinskui – 120). Deja, nė vieno siūlymo nesulaukėme iš Šiaulių miesto savivaldybės.

Dabar labiau klausiama ministerijų, Prezidentūros, Lietuvos istorijos instituto specialistų nuomonių. Linkstama, kad 2025 metais bandysime, po ilgiausių diskusijų, posėdžių, pasitarimų su specialistais, skelbti 3 metus: „Baroko literatūros (M. K. Sarbievijaus 400 metų pagrindu); Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (150 metų sukaktis) ir „ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais“. Tam nutarimui dar turės pritarti LR Seimo nariai. Yra ir nuomonių, kad genialusis M. K. Čiurlionis tokia asmenybė, kad solidu būtų 2025 m. minėti tik šiuos metus.

N. B. Europos Komisija paskelbė nuomonę apie Lietuvos ir kitų euro zonos valstybių 2023 m. biudžeto projektus. Pranešime spaudai pažymėta: „Europos Komisijos nuomone, Lietuvos biudžeto projektas ne visiškai atitinka 2022 metų ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai riboti biudžeto išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką. Europos Komisija kviečia Lietuvą apriboti biudžeto išlaidų augimą, įskaitant tikslingesnių energijos kompensacijų numatymą.“ Ar Lietuva nespendžia spąstų būsimosioms kartoms ženkliai didindama biudžeto deficitą, norėdama visiems būti socialiai teisinga ir pernelyg optimistiškai tikėdamasi, kad ilguoju laikotarpiu valdžios sektoriaus skola žymiai sumažės?

S. T. Nėra abejonės, kad spąstus spendžiame, bet premjerė ir Finansų ministrė G. Skaistė ramina, teigia, kad kito kelio nėra. 2023-iųjų metų biudžete numatomas apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų deficitas. Sudėtine biudžeto dalimi taps antikrizinės ir antiinfliacinės priemonės – išaugusių energijos kainų kompensacijoms, paramai verslui bei gyventojų pajamų didinimui, tarp jų – minimalios algos bei neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimui, iš viso planuojama skirti daugiau kaip 2,5 mlrd. Eur. Jeigu skoliniesi, teks grąžinti. Nerimą kelia, ir tai primena Europos Sąjungos institucijos, kad skola iki metų pabaigos padidės iki beveik 43 proc. BVP. Tiesa, mūsų valdantieji ramina, kad valstybės skola – viena mažiausių ES – siekia šiek tiek per 40, 3 proc.

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet bus per 15 milijardų eurų, o išlaidos padidės per 6 proc. – kiek daugiau negu 18 milijardų eurų.

Galvoju, kad biudžeto korekcijos bus atliekamos vasaros pradžioje, nes BVP augimas gali ir nevykti dėl neapibrėžtumo, geopolitinių ir vidaus kontekstų.

N. B. 2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks merų ir savivaldybių tarybų rinkimai. Kaip vertinate pastarosios kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir mero darbą, ar šiauliečių lūkesčiai buvo išpildyti, ar efektyvus buvo bendradarbiavimas su Seimo nariais, Laikinąja Šiaulių krašto bičiulių grupe?

S. T. Šiaulių žmonės pirmiausia savo miestą, jo vadovus, Tarybą vertina taip, ką mato išėję į gatvę, sugrįžę namo iš užsienio po ilgesnės pertraukos. O miestą mato pasikeitusį – pakeista moderni apšvietimo sistema, sutvarkyta daugybė miesto erdvių, gatvių, fontanų, šaligatvių.

Oponentai kalba, kad kitaip ir negalėjo būti – juk buvo gauta tam gerokai per 50 milijonų eurų europinių lėšų. Bet darbus reikia atlikti, o tai neblogai padaryta. Norėčiau šiauliečiams palinkėti iki artėjančių savivaldos rinkimų pagalvoti, prisiminti, įvertinti, ką konkretus 31 Tarybos narys nuveikė, kokias iniciatyvas, pataisas siūlė, ką kalbėjo, kaip gynė jį rinkusiųjų žmonių interesus. Ką kultūros lauko išrinktasis padarė, ką sporto lauko išrinktasis nuveikė, kuo švietimo lauko išrinktasis prisidėjo prie savo srities augimo, tobulinimo. Jei Tarybos narys nė karto netarė posėdžio metu žodžio, nejau vėl tokius rinksite? Tada būsite patys kalti.

Man pabodo Vilniuje „pasakoti“ apie Šiaulių merą Artūrą Visocką. Kolegos vis klausia... Atsakau tą patį: „Šiaulių meras kitoniškas. Mėgstantis bendrauti per Veidaknygę, ankstyvais arba labai vėlyvais telefono skambučiais...“ Bet Šiaulių merui neprikiši vieno – jis dirba atvirai, dorai, taip, kaip išmano. Su meru bendraujame, bet nelabai nori ir siekia to bendravimo Administracijos direktorius ir jo komanda. Neišgirstame iš jų nė vieno pasiūlymo, ką reiktų keisti įstatymuose, kokias pataisas tikslinga Lietuvai būtų daryti. Apskritai tie santykiai keistoki, apie tai pagalvoji, kai girdi iš kolegų Seime, kad jiems kiekvieną Tarybos posėdį suteikiamas laikas pasisakyti, pristatyti Seime keliamus klausimus, pasitarti.

O blogiausiai, mano nuomone, savivaldybei sekasi bendrauti su nevyriausybinėmis organizacijomis. Norite laimėti savivaldos rinkimus – dirbkite su nevyriausybiniu sektoriumi, skirkite jiems Bendruomenių namus, o nestumdykime NVO – pilietinės, bendruomeninės kraujotakos tinklo – iš vieno kampo / teismo į kitą. O Laikinoji Šiaulių krašto bičiulių grupė Seime stebi savo regiono veiklą, mato problemas, patys bando jas spręsti, nelaukdami mero prašymų.

N. B. Ko palinkėtumėte šiauliečiams ir Lietuvos žmonėms artėjančių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga?

S. T. Visiems geros valios žmonėms linkiu sveikatos, santarvės, taikos Ukrainoje ir mūsų pačių santykiuose su artimaisiais, kaimynais. Baigia degti paskutinė – ketvirtoji – Advento žvakė. Tai yra puikus metas savo mintims, jausmais pakilti nuo kasdienybės aukščiau, apmąstyti, ar viską gerai dariau, darėme. Juk Jėzaus gimimas – tai žmogaus dvasinis nušvitimas.

Padėkime vieni kitiems ieškoti Dievo, paskatinkime savo gyvenimu labiau mylėti šviesą nei tamsą. Telydi mus Viešpaties meilė, nuolankumo malonė ir džiaugsmas. Tegul ne tik Bažnyčioje, parapijos žmonių namuose, bet pirmiausia – Jūsų visų širdyse – tespindi tikėjimas, optimizmas, meilė savo Tėvynei, miestui, artimiesiems.

Mielieji, viltingų, šviesių Šventų Kalėdų ir prasmingų 2023-iųjų metų Jums visiems.

Dėkoju už pokalbį!